Lietuvos kariuomenė yra numačiusi keturis ar penkis modelius, kurie leistų lanksčiau atlikti privalomąją karo tarnybą, teigia pulkininkas Gintaras Koryzna. Tarp svarstomų variantų – tarnyba vasaromis per kelerius metus arba ilgesnį laikotarpį darbo dienomis ryte atvykstant į batalioną, o vakare išvykstant.
Tarnybą siekiama lengviau derinti su studijomis
Koryzna apie kariuomenės planus kalbėjo spalio 2 dieną paskelbtoje „15min“ diskusijoje apie visuotinę gynybą. Joje taip pat dalyvavo asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas, profesorė Ainė Ramonaitė ir laidos vedėjas Arūnas Valinskas.
Pulkininko teigimu, kariuomenė neoficialiai bendrauja su visuomene ir girdi jaunuolių lūkesčius. Lankstesni modeliai būtų aktualūs ilgai studijoms besirengiantiems abiturientams, kurie iškart po mokyklos ketina išvykti, pavyzdžiui, į Harvardo universitetą Jungtinėse Valstijose.
Vienas svarstomų sprendimų leistų tarnybą atlikti per kelių metų vasaros atostogas. Kitas numatytų ilgesnį tarnybos laikotarpį, per kurį jaunuolis darbo dienomis ryte atvyktų į batalioną, o vakare grįžtų namo.
Vienas lankstesnis būdas taikomas jau nuo 2026 metų. Aukštųjų mokyklų studentai, absolventai ir kai kurie kiti karo prievolininkai gali 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti dalimis per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį. Vidutiniškai jie tarnauja maždaug penkias savaites per metus, o baigę visą programą įtraukiami į aktyvųjį rezervą. Nauja šį modelį pasirinkusių karių grupė tarnybą turėjo pradėti lapkričio 30 dieną.
2026 metų šaukimo plane numatyta priimti 3870 devynių mėnesių tarnybos karių, 90 kariuomenei reikalingų profesijų specialistų trijų mėnesių tarnybai, 650 Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių ir 450 žmonių į 90–120 dienų programas.
Dalis savanorių laukia vietos didžiuosiuose miestuose
Ieškoti alternatyvių tarnybos būdų kariuomenę skatina ir didelis savanorių skaičius. Pasak Koryznos, 2026 metais norą tarnauti savo iniciatyva pareiškė daugiau kaip 8 tūkst. žmonių, tačiau dėl ribotų batalionų pajėgumų pakviesti galėjo būti ne visi.
Sausio 9 dieną, kai buvo paskelbtas šaukiamųjų sąrašas, savo noru tarnauti jau buvo užsirašę apie 3,8 tūkst. jaunuolių. Per visus metus oficialiai planuota pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų.
Koryzna tvirtino, kad dalis savanorių piktnaudžiauja galimybe pasirinkti tarnybos vietą. Anot jo, tai apsunkina optimalų žmonių paskirstymą ir mobilizacijos planavimą: dauguma norinčiųjų renkasi didžiuosius miestus ir sutinka laukti dar metus, užuot vykę į laisvų vietų turintį dalinį kitame Lietuvos regione.
Pulkininko pateiktu pavyzdžiu, Kunigaikščio Vaidoto batalionas Vilniuje per metus gali priimti 400 šauktinių. Dalis vietos jame laukiančių žmonių atsisako siūlymų tarnauti Tauragėje arba gerai vertinamame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje.
Lietuvos kariuomenė dar sausį buvo patvirtinusi, kad dėl didelio savanorių skaičiaus kai kurie daliniai užsipildo anksčiau, todėl ne visi jaunuoliai gali patekti į pageidaujamą tarnybos vietą.
Kariuomenė plečia dalinius, bet susiduria su infrastruktūros ribomis
Augant šauktinių skaičiui, kariuomenė didina instruktorių pajėgumus ir kuria naujus batalionus. Juose tarnaujantys profesinės karo tarnybos kariai taip pat turėtų rengti šauktinius.
2025 ir 2026 metų kvotose buvo numatyta kasmet į profesinę karo tarnybą priimti po 400 karių. Tačiau, Koryznos duomenimis, abiem metais faktiškai priimta maždaug po 900 profesionalų.
Kariuomenė taip pat svarsto laikinus sprendimus, kurie leistų apgyvendinti ir maitinti daugiau šauktinių. Pasak pulkininko, plėtrą vis dėlto riboja turimi ištekliai, laikas ir infrastruktūros įrengimo sparta.
Svarstydama tolesnę visuotinio šaukimo ir gynybos sistemos plėtrą, Lietuvos kariuomenė analizuoja Izraelio ir Suomijos patirtį. Koryzna kaip siekiamybę išskyrė Skandinavijos šalis, kuriose nevyriausybinės organizacijos savo iniciatyva prisideda prie pasirengimo palaikyti gyvybinius valstybės procesus konflikto metu.
Jo vertinimu, Lietuvoje tokias organizacijas į gynybos ir mobilizacijos procesus kol kas dažniau bando įtraukti pačios valstybės institucijos. Pulkininkas teigė, kad visuomenės savarankiško įsitraukimo augimas leistų Lietuvai gerokai sustiprinti visuotinę gynybą.
