Rusija nepasikeis, todėl NATO turi gebėti jai lygiaverčiai atsakyti „pilkojoje zonoje“, trečiadienį, rugsėjo 2-ąją, pareiškė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, Rusija savo keliamomis grėsmėmis terorizuoja Europos valstybes.
Vokietija drono incidentą priskyrė Rusijai
R. Kaunas apie Aljanso atsaką kalbėjo paklaustas, kodėl dėl incidento Leipcigo–Halės oro uoste Vokietijoje nebuvo inicijuotos NATO 4-ojo straipsnio konsultacijos. Ministras pabrėžė, kad Vokietija aiškiai įvardijo Rusiją agresore.
„Mes, kaip NATO organizacija, turime gebėti kovoti ir duoti lygiavertį atsaką toje pilkojoje zonoje, tose grėsmėse, kokiose mes šią dieną esame“, – žurnalistams sakė R. Kaunas.
NATO 4-ąjį straipsnį formaliai inicijuoja valstybė narė, mananti, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Tokiu atveju klausimą svarsto Aljanso politinius sprendimus priimanti Šiaurės Atlanto Taryba.
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną oficialiai paskelbė laikanti Rusiją atsakinga už mėginimą surengti išpuolį Leipcigo–Halės oro uoste. Rugpjūčio 4 dieną netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo rastas sprogmenimis apginkluotas dronas, kurio sprogstamasis įtaisas buvo neutralizuotas.
Leipcigo–Halės oro uostas yra svarbus tarptautinių krovinių ir paramos Ukrainai centras. Jame beveik kasdien vykdomi ir NATO strateginio oro transporto programos SALIS skrydžiai.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad drono konstrukcija, jo komponentai, sprogmenys ir detonatorius buvo būdingi kitoms Rusijos hibridinėms operacijoms bei jos karui prieš Ukrainą. Pasak ministro, išpuoliui parengti reikėjo aukšto techninio pasirengimo ir kruopštaus planavimo, nors jį įvykdyti veikiausiai buvo patikėta žemo rango agentams.
Vokietijos žvalgybos duomenys esą rodo, kad prie incidento prisidėję asmenys veikė Rusijos valstybinių struktūrų vardu, tačiau konkreti institucija nebuvo įvardyta.
Berlynas uždarys konsulatą ir sieks naujų sankcijų
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis Leipcigo incidentą susiejo su Rusijai priskiriamais mėginimais destabilizuoti Europą, dezinformacija, grasinimais ir sabotažu.
Reaguodamas į incidentą Berlynas nurodė nuo rugsėjo 18 dienos uždaryti Rusijos generalinį konsulatą Bonoje, Vakarų Vokietijos mieste, ir nutraukti Rusų namų Berlyne patalpų nuomos sutartį.
Vokietija taip pat ketina siūlyti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus įtraukti daugiau su hibridinėmis atakomis siejamų Rusijos piliečių, griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę ir didinti spaudimą vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.
Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į Vokietijos užsienio reikalų ministeriją. Berlynas taip pat pažadėjo imtis papildomų žvalgybos priemonių ir toliau remti Ukrainą.
Maskva kaltinimus atmetė, o NATO parėmė Vokietiją
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Vokietijos kaltinimus pavadino išgalvotu pretekstu įtampai didinti. Ji pareiškė, kad įtikinamų įrodymų nepateikta, ir pažadėjo Rusijos atsaką į Berlyno priemones.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat atmetė kaltinimus. Jis tvirtino, kad įrodymai buvo „pakišti“, ir apkaltino Vokietijos valdžią mėginimu nukreipti dėmesį nuo šalies vidaus problemų.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas rugsėjo 2 dieną pareiškė, kad Leipcigo incidentas turi visus „valstybės remiamo terorizmo“ požymius. ES gynybos ministrai tuo metu svarstė galimą atsaką.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas visiškai solidarizuojasi su Vokietija po Rusijai priskirtos hibridinės atakos Leipcige.
