Mindaugas Sinkevičius

Lietuvos premjeras: užpulta Lietuva nepasiduotų ir įsitrauktų į kovą

Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius BBC laidai „Newsnight“ pareiškė, kad užpulta Lietuva nepasiduotų, priešintųsi ir įsitrauktų į kovą. Pasak jo, dėl Rusijos lietuviai jaučiasi „nuolat grasinami“, ypač į šalies oro erdvę įskrendant dronams.

Vyriausybė rengiasi įvairiems scenarijams

M. Sinkevičius sakė, kad Vyriausybė yra parengusi planus įvairiems galimiems scenarijams, tačiau ne visi jie plačiai aptariami viešai.

Kaip vieną pavyzdį premjeras nurodė vyresnio amžiaus gyventojų evakuaciją iš miestų. Ji turėtų vykti sklandžiai, kad keliuose nesusidarytų transporto spūsčių.

„Susiduriame su konkrečiomis grėsmėmis – ne kasdien, tačiau jas patiriame, ir tai yra tikra mūsų realybė“, – sakė M. Sinkevičius.

Premjeras taip pat paragino Jungtinę Karalystę keisti požiūrį į gynybą, nors pripažino, kad Lietuva yra arčiau sienos ir arčiau grėsmės.

NATO naikintuvai pirmąkart numušė į Lietuvą įskridusį droną

Interviu paskelbtas praėjus savaitei po rugsėjo 15 dienos incidento, kai NATO oro gynybos misiją iš Zoknių vykdę Italijos naikintuvai neutralizavo Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną.

Tai buvo pirmas kartas, kai į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas buvo ne tik aptiktas, bet ir numuštas NATO naikintuvų. Operacija truko maždaug 30 minučių.

Drono nuolaužos nukrito prie Pratkūnų kaimo Kaišiadorių rajone. Jo gabentą sprogstamąjį užtaisą neutralizavo išminuotojai.

Interviu metu galutinė drono kilmė dar nebuvo nustatyta. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas BBC sakė, kad bepilotis atskrido iš Baltarusijos, o teisėsauga toliau tyrė jo kilmę, priklausomybę ir galimus tikslus.

Lietuva pareikalavo Baltarusijos paaiškinimo

Rugsėjo 16 dieną prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad dronas greičiausiai buvo rusiška „Gerbera“, skirta atakuoti Ukrainą, tačiau nukrypusi nuo kurso. Jo elektroninė dalis dar buvo analizuojama. Prezidento vertinimu, veikiausiai tai nebuvo sąmoningas veiksmas prieš Lietuvą.

Dėl rugsėjo 14–15 dienos naktį pažeistos oro erdvės Lietuva įteikė Baltarusijai griežtą protesto notą ir pareikalavo išsamaus paaiškinimo bei priemonių, kurios užkirstų kelią naujiems incidentams.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Wesas Streetingas pareiškė, kad greiti Lietuvos ir Italijos pajėgų veiksmai parodė NATO pasirengimą visą parą ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Maskva incidento nekomentavo.

Gegužės 20 dieną dėl netoli Lietuvos sienos pastebėto drono Vilniaus apskrityje maždaug pusvalandžiui buvo paskelbtas oro pavojus, sustabdytas traukinių eismas ir apribota Vilniaus oro uosto oro erdvė.

2026 metais NATO pajėgos taip pat numušė į Estijos ir Latvijos oro erdvę įskridusius bepiločius – tai padarė Rumunijos ir Prancūzijos kariai. Ukraina savo nuklydusių dronų trajektorijas siejo su Rusijos elektroninės kovos poveikiu.