Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo kalba rekonstruotos „Via Baltica“ magistralės tarp Lietuvos ir Lenkijos atidarymo ceremonijoje

Jūsų Ekscelencija Lenkijos Respublikos Prezidente, brangus Karoli,

Gerbiami ceremonijos dalyviai,

šiandien mes dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą istorinei dviejų tautų, Lietuvos ir Lenkijos, partnerystei.

Lygiai prieš 234 metus mūsų protėviai, įkvėpti Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasios, priėmė Abiejų Tautų tarpusavio įžadą. Per amžius šis teisės aktas išliko lietuvių ir lenkų gebėjimo rasti bendrą kalbą esminiais bendrabūvio klausimais simboliu.

Džiaugiuosi, kad nuo šiol spalio 20-oji bus pažymėta ir dar vienu reikšmingu įvykiu – modernaus, rekonstruoto greitkelio „Via Baltica“, sujungusio Lietuvą ir Lenkiją, inauguracija.

Šiandienos šventinė ceremonija užbaigia ne vienerius metus abipus sienos vykusius intensyvius darbus. Tiek Lietuva, tiek Lenkija investavo tikrai daug lėšų, laiko ir pastangų, kad nutiestų aukščiausios kokybės transporto arteriją. Ir man didelė garbė šiandien kartu su Lenkijos Prezidentu, mano artimu bičiuliu Karoliu Nawrockiu, liudyti, kaip ilgametė bendra svajonė pagaliau tapo realybe.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Via Baltica“ daugybei lietuvių tapo vartais į pasaulį. Šis kelias simbolizavo laisvę, klestėjimą ir saugumą. Ir iki šiol „Via Baltica“ Lietuvoje atlieka nepaprastai reikšmingą ekonominį, prekybinį ir logistinį vaidmenį – ji sujungia Lietuvą ir Baltijos valstybes su bendra Europos rinka.

Nėra abejonių, kad artimiausiu metu „Via Baltica“ reikšmė tik dar labiau augs. Tai yra vienas iš prioritetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų, jungiančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalis. „Via Baltica“ jau tapo įkvėpimo šaltiniu kitai didžiulei transporto arterijai – „Via Carpatia“, kuri sujungs regiono šalis nuo Lietuvos iki Graikijos, toliau stiprindama Europos šiaurės–pietų jungtis.

Itin svarbų vaidmenį „Via Baltica“ atlieka šiandienos geopolitinių iššūkių kontekste. Lietuva ir Lenkija, kaip ir kitos Baltijos šalys, itin rimtai žiūri į savo saugumą bei tikrai daug investuoja į gynybą. Kartu mes dalijamės atsakomybe saugoti Europos Sąjungos ir NATO rytines sienas. Modernizuota „Via Baltica“, kaip strateginis viso Europos kelių tinklo koridorius, reikšmingai pasitarnaus šiam tikslui stiprindama karinį judumą.

„Via Baltica“ rekonstrukcijos reikšmę Europai patvirtina ir Europos Sąjungos investicijos, už kurias esu dėkingas Europos Komisijai. Reikšminga Europos infrastruktūros tinklų priemonės parama leido laiku priimti nacionalinius sprendimus. Neabejoju, kad galutinis rezultatas – glaudesnė mūsų regiono integracija į bendrą Europos kelių tinklą – atneš naudos ne tik pavienėms šalims ar mūsų regionui, bet ir visai Europai.

Ponios ir ponai,

esminė šiandienos pamoka yra tokia – investicijos atsiperka.

Esu nuoširdžiai dėkingas Susisiekimo ministerijos, bendrovės „Via Lietuva“ ir rangovų komandoms ir visiems partneriams iš Lenkijos. Jūsų atsidavimas ir kasdienis sunkus darbas leidžia šiandien džiaugtis puikiu rezultatu.

Man ypač malonu pasakyti, kad „Via Baltica“ modernizacija įsilieja į ilgą virtinę bendrų Lietuvos ir Lenkijos energetikos ir transporto projektų, kurie stiprina mūsų šalių atsparumą ir viso regiono saugumą.

Remdamiesi dujotiekio GIPL ir istorinės Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos sėkme, privalome ir toliau investuoti į strateginius junglumo projektus. Turime toliau tęsti „Via Baltica“ magistralės plėtrą link Latvijos ir Estijos, pastatyti geležinkelį „Rail Baltica“, pabaigti projektą „Harmony Link“ ir užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą.

Imamės šių darbų kaip artimos partnerės, įkvėptos istorinių, kultūrinių bei religinių saitų ir nuoširdaus tarpusavio supratimo bei draugystės.

Pone Prezidente, dėkui Jums, kad remiate strategines iniciatyvas ir projektus, stiprinančius mūsų šalis ir visą regioną. Tikiu, kad judėdamos vienybės greitkeliu, mūsų tautos įveiks visas kliūtis, išnaudos atsiveriančias naujas galimybes ir leis pasiekti ilgalaikį klestėjimą.

Ačiū!