Vyriausybė pritarė siūlymams dėl Vilniaus Arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų ir susijusių apsaugos bei tvarkybos darbų, kuriuos parengė laikinosios Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės sudaryta darbo grupė. Šis visapusiškas priemonių planas yra mokslininkų ir institucijų bendradarbiavimo rezultatas.
„Dėkoju savo laiką ir žinias skyrusiems mokslininkams ir institucijų atstovams, Jūsų dėka vienas reikšmingiausių valstybės istorinės atminties simbolių sulauks kaip niekada iki šiol išsamių tyrimų, dalis kurių jau vyksta. Tai yra išskirtinis Vyriausybės, institucijų ir mokslo bendruomenės susitelkimo pavyzdys – valstybės, jos ateities ir mūsų istorinės atminties puoselėjimo labui“, – sakė premjerė I. Ruginienė.
Darbo grupė konstatavo, kad nors Arkikatedra bazilika yra išskirtinis valstybingumo, krikščionybės ir dinastinės atminties simbolis, jos moksliniai tyrimai iki šiol nebuvo sistemiški. Plane siūlomos penkios tyrimų kryptys: 1) istoriniai ir šaltiniotyriniai tyrimai, 2) architektūriniai ir mūro tyrimai, 3) bioarcheologiniai ir paleogenetiniai tyrimai, 4) archeologiniai tyrimai ir 5) menotyriniai tyrimai.
Atsižvelgdama į darbo grupės pasiūlymus, Vyriausybė siūlo Lietuvos mokslo tarybai organizuoti Arkikatedros bazilikos tarpdisciplininių kompleksinių mokslinių tyrimų įgyvendinimą, o Lietuvos istorijos institutui – atlikti bandomąjį minimaliai invazinį tyrimą, laikantis paveldosaugos sąlygų ir mažiausios intervencijos principo.
Lietuvos istorijos instituto mokslininkai šiuo metu jau tiria Arkikatedrą neinvaziniais metodais, pasitelkiant georadarus, 3D skenavimą ir rentgeno fluorescencinę analizę. Invazinis tyrimas gali suteikti naujų žinių ir nuodugniau patikrinti vieną iš hipotezių dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.
Taip pat Vyriausybė pavedė Kultūros ministerijai, bendradarbiaujant su Vilniaus arkivyskupijos kurija, koordinuoti Lietuvos valdovų panteono Arkikatedroje bazilikoje sukūrimą. Kaip pažymėjo darbo grupė, Arkikatedra bazilika savo reikšme Lietuvai prilygsta Krokuvos Vavelio, Prahos Šv. Vito ar Paryžiaus Dievo Motinos katedroms. Panteono sukūrimas svarbus ir dėl Katedros glaudaus ryšio su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, siekiant plačiau supažindinti visuomenę su šia ypatingos reikšmės vieta ir jos įkūnijama istorija, išplėsti ir geriau pritaikyti Katedros požemių lankymo galimybes.
Vykdant tyrimus ir paveldo įprasminimą, siekiama neapsiriboti tik Lietuva, bet ir išplėsti tarptautinį bendradarbiavimą regioniniu mastu. Tam Užsienio reikalų ministerijai pavedama inicijuoti Vytauto Didžiojo brolio Butauto atminimo lentos įrengimą Prahos Šv. Tomo katedroje, Čekijoje.
Taip pat Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijoms pavesta inicijuoti susitarimus su Čekijos ir Ukrainos atsakingomis institucijomis dėl Butauto ir Gediminaičių (Olelkaičių) palaidojimo vietų ir palaikų tyrimų Prahos Šv. Tomo katedroje ir Kyjivo Pečerų lavroje.
Į Vyriausybei pasiūlymus pateikusią darbo grupę buvo įtraukti Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės kanceliarijos, Vilniaus arkivyskupijos, Prezidento kanceliarijos, Bažnytinio paveldo muziejaus, Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, konsultuotasi su mokslininkais istorikais, archeologais, antropologais, architektais, geologais.
