Jau ketverius metus iš eilės Lietuva fiksuoja aukščiausią nedarbo spąstų lygį visoje Europos Sąjungoje. 2024 m. jis siekė net 102 proc., kai ES vidurkis buvo 74,4 proc. Tai reiškia, kad nedirbantis asmuo gauna išmokų ir lengvatų tiek pat arba net daugiau, nei gautų pradėjęs dirbti už siūlomą atlyginimą. Tokia situacija slopina paskatas įsidarbinti, skatina šešėlinę veiklą ir gilina atotrūkį tarp darbo rinkos poreikių bei asmenų gebėjimų.
Šiuo metu svarstomi nedarbo draudimo įstatymo pakeitimai, deja, nepašalina esminės problemos – aukštų nedarbo spąstų. Nors išmokos taptų „laiptuotesnės“ vėlesniais mėnesiais, žemiausias pajamas gaunantys asmenys ir toliau susidurtų su beveik vienoda darbo pajamų ir socialinių išmokų pakeitimų norma. Tuo pačiu didėja rizika į nedarbo spąstus įstumti vidutines ir didesnes pajamas gaunančius darbuotojus.
Užimtumas yra veiksmingiausia priemonė mažinti skurdą. Įdarbinus bent pusę šiuo metu nedirbančių asmenų, valstybės biudžetas kasmet papildomai gautų bent 396 mln. eurų. Siekiant situaciją pagerinti, būtina užtikrinti, kad grįžti į darbo rinką būtų finansiškai patraukliau nei likti už jos ribų. Mūsų analizėje siūlomos priemonės:
- nedarbo socialinio draudimo išmokas mokėti tik netekus darbo, o ne išėjus savo noru;
- nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (sparčiau nei minimalią mėnesio algą);
- kintamąją išmokos dalį nustatyti nuosaikiau (40 proc., 30 proc., 20 proc.), o bazinę dalį palaipsniui mažinti.
Visą analizės tekstą galite parsisiųsti šioje nuorodoje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto informacija