XX-osios Vyriausybės programą įvertinęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sako, kad siekiant nuosekliai stiprinti mūsų saugumo ir gerovės pamatus, būtina nepakirsti šalies ekonomikos konkurencingumo ir atgaivinti patrauklumą šalies ir užsienio investuotojams.
„Dalyje programos jaučiamas veikimas iš inercijos – kai viena koja žengiama į kovą už ekonominį išlikimą žengiama, o kita – toliau žarstomi pažadai didinti įvairias išmokas, stabdyti viešųjų paslaugų tinklo optimizavimą.
Dirbantys žmonės puikiai supranta, kad jų pajamų augimas, darbo vietos ateitis priklauso nuo to, kaip įmonė investuos ir augs, kaip efektyviai ji gamins prekes ir konkuruos užsienyje. Jie žino, kad kadaise iš Lietuvos išvažiavę grįš, jeigu mokestinės ir kitos sąlygos čia bus geresnės, negu svetur. Kad pensijos auga tik veržlios ir vaisingos ekonomikos dėka“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Jos teigimu, socialinės gerovės, kuri rūpi tiek paskirtajai premjerei, tiek naujai Vyriausybei – pagrindas yra gyvybinga ir auganti Lietuvos ekonomika. Tam šiuo metu yra gyvybiškai svarbu atgaivinti įmonių galimybes ir motyvacijas investuoti, ir tuo pačiu – žmonių galimybes dirbti ir užsidirbti.
Vyriausybės programoje numatyta išlaikyti mokestinės sistemos stabilumą ir patrauklumą investicijoms, tačiau tam būtina iš esmės taisyti investicijų ir reinvesticijų iš pelno sąlygas. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojanti investicinio projekto nuostata, LLRI analitiko Ernesto Einorio teigimu, yra apipinta biurokratiniais reikalavimais, įmonėms ja pasinaudoti sunku.
„Įmonės turi įrodinėti mokesčių administratoriui, kad investicijos skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos pajėgumų didinimui. Toks reikalavimas keistas, nes įmonės pačios suinteresuotos vykdyti tokią investicinę veiklą, kuri leistų kuo našiau kurti didžiausią vertę. Siekiant Vyriausybės tikslo sumažinti administracinę ir teisinio reguliavimo naštą verslui, būtent į šį biurokratizmą turėtų būti nusitaikyta pirmiausiai“, – sako E. Einoris.
Jis taip pat siūlo Vyriausybei įsipareigoti atlikti nuo kitų metų pradžios įsigaliosiančios mokesčių reformos poveikio vertinimą šalies ekonomikos konkurencingumui ir investicijoms.
„Progresinis pajamų apmokestinimas baudžia už didesnės vertės kūrimą ir aukštesnes pajamas, tad privalome stebėti, kaip tai veikia mūsų ekonomiką ir prireikus laiku atlikti korekcijas, kad mokesčių sistema neiškreiptų paskatų pritraukti talentus ir kapitalą“, – kalbėjo E. Einoris.
Valstybės siūloma socialinė parama, jo teigimu, žmogų turėtų įgalinti dirbti, o ne įkalinti nedarbo spąstuose. „Norėdami pagerinti pažeidžiamiausių žmonių padėtį, turėtume pertvarkyti nedarbo draudimo išmokų sistemą taip, kad jie turėtų visas galimybes sugrįžti į darbo rinką. Tai padėtų ir šiuo metu itin išbalansuotai darbo rinkai“, – pabrėžė E. Einoris.
Tarp siūlymų, jo teigimu, galėtų būti nedarbo išmokos mažinimas, atsisakius pirmojo tinkamo darbo pasiūlymo, išmokos dydžio bedarbiams, iš darbovietės išėjusiems savo noru arba atleistiems dėl savo pačių kaltės, mažinimas, ir kt. Taip pat siekti, kad bendra darbingo asmens gaunamos socialinės paramos suma negali viršyti ES vidurkio – sudaryti daugiau nei 74 proc. minimalios mėnesio algos (MMA) po mokesčių. Taip būtų skatinamos pažeidžiamos gyventojų grupės įsitraukti į darbo rinką ir padidinti savo pajamas.
LLRI taip pat siūlo papildyti Vyriausybės programą tokiais Vyriausybės veikimo principais, kaip pagarba žmogaus laisvei ir atsakomybei, pagarba Konstitucijai ir privačiai nuosavybei bei išteklių ribotumo pripažinimas. Šie kertiniai principai padėtų Vyriausybei atsakingai tvarkytis su turimais ištekliais, užkirstų kelią nepagrįstų lūkesčių formavimui ir didintų santarvę tarp skirtingų visuomenės grupių.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
