Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį, spalio 8-ąją, pareiškė, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetas kol kas nesikeis. Tačiau jis pavedė Kultūros ministerijai grįžti prie galiojančio visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio peržiūros.
Premjeras siekia žiniasklaidos ir politikų susitarimo
„Paprašiau, kad Kultūros ministerija grįžtų prie finansavimo modelio peržiūrėjimo“, – žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Premjero teigimu, dėl būsimo modelio turėtų susitarti ir žiniasklaidos rinkos dalyviai, ir politikai. Jis neįvardijo nei konkrečios finansavimo alternatyvos, nei termino, iki kada Kultūros ministerija turėtų pateikti pasiūlymus.
Seimo valdyba anksčiau buvo prašiusi Vyriausybės iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos parengti Europos Komisijos taisykles atitinkantį LRT finansavimo modelį ir pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų sutarties principų. Birželio 21-ąją kultūros viceministras Viktoras Denisenko sakė, kad ministerija nerengia su tokia sutartimi susijusių pataisų, tačiau pavedimas parengti finansavimo modelį tebegalioja ir dėl jo vyksta vidinės diskusijos.
LRT finansavimas įšaldytas trejiems metams
2025 metų lapkričio 27 dieną priimtas įstatymas nustato, kad 2026–2028 metais LRT asignavimai turi būti tokie patys kaip 2025-aisiais. Europos Komisijos duomenimis, įšaldytas metinis transliuotojo biudžetas siekia 79,6 mln. eurų.
Nuo 2029 metų LRT numatyta skirti 0,75 proc. užpraeitais metais surinktų gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. akcizų pajamų. Iki finansavimo įšaldymo taikyta formulė atitinkamai numatė 1 proc. ir 1,3 proc., todėl naujoji formulė šias dalis sumažintų. Vis dėlto LRT asignavimai negalėtų būti mažesni už trejų ankstesnių biudžetinių metų transliuotojui skirtų asignavimų vidurkį.
Organizacijos perspėja dėl politinės kontrolės
Europos Komisija 2026 metų ataskaitoje LRT valdymo ir finansavimo padėtį pavadino sudėtinga ir pažymėjo, kad diskusijos dėl modelio reformos tebevyksta. Komisija taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas pakeistą reguliavimą vertins pagal žiniasklaidos nepriklausomumo, pliuralistinės demokratijos ir atsakingo valdymo principus.
Seimo darbo grupė buvo pasiūliusi LRT finansavimą grįsti dešimties metų viešųjų paslaugų sutartimi su Vyriausybės paskirta institucija. Sutartyje būtų apibrėžtos transliuotojo užduotys ir tikslai. LRT administracija ir LRT taryba tokiam modeliui nepritarė, o generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė perspėjo, kad sutartis su Vyriausybe galėtų paversti transliuotoją jos „marionetiniu įrankiu“.
Europos transliuotojų sąjunga ir kitos žiniasklaidos organizacijos teigė, kad LRT finansavimas buvo įšaldytas neatlikus poveikio vertinimo ir nesilaikant Venecijos komisijos rekomendacijų bei Europos žiniasklaidos laisvės akto reikalavimų. Jos ragino naują finansavimo ar viešųjų paslaugų sutarties modelį rengti skaidriai, realiai konsultuojantis su LRT ir užkertant kelią politinei transliuotojo veiklos, finansų ar redakcinės nepriklausomybės kontrolei. Venecijos komisija taip pat rekomendavo modelį keisti tik po išsamaus vertinimo ir glaudžių konsultacijų su LRT bei kitais suinteresuotaisiais subjektais.
