Lietuvos politinėje padėtyje – neregėtas posūkis. Premjerė Inga Ruginienė, iki šiol deklaravusi siekį depolitizuoti procesus aplink nacionalinį transliuotoją, žengė griežtą žingsnį: ji viešai paragino LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę trauktis iš užimamų pareigų. Šis raginimas nuskambėjo po to, kai visuomeninis transliuotojas įsivėlė į skandalą dėl sprendimo riboti politiko Remigijaus Žemaitaičio pasirodymus eteryje.
„Spjūvis visiems į veidus“
Premjerės teigimu, situacija, kai nacionalinis transliuotojas nusprendžia vienašališkai „užverti duris“ vienam iš valdančiosios koalicijos lyderių, yra ne tik redakcinė klaida, bet ir tiesioginis išpuolis prieš demokratinius principus. Nors LRT vadovybė po kilusio ažiotažo sprendimą atšaukė ir pripažino jį buvus skubotu, I. Ruginienė laikosi griežtos pozicijos: „Buvo spjauta visiems į veidus. Tokios klaidos kaina – vadovo atsakomybė“.
Pasak Vyriausybės vadovės, net ir operatyvus klaidos taisymas neištrina padarytos žalos institucijos reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui. Premjerės nuomone, LRT vadovybė peržengė ribą, kurios demokratinėje valstybėje peržengti negalima.
LRT vadovės atsakas: vidinis tyrimas vietoj pasitraukimo
M. Garbačiauskaitė-Budrienė į šį spaudimą reagavo santūriai, tačiau trauktis neketina. Ji paskelbė apie pradedamą vidinį tyrimą, kurio tikslas – išanalizuoti, kaip buvo priimtas skandalingasis sprendimas ir išmokti pamokas ateičiai. LRT generalinė direktorė pabrėžia, kad visuomeninis transliuotojas privalo išlikti nepriklausomas nuo politikų spaudimo, net jei tie politikai užima aukščiausius postus šalyje.
Politinis kontekstas – kova dėl LRT ateities
Šis konfliktas vyksta fone, kuriame Seimas jau kurį laiką svarsto LRT įstatymo pataisas. Valdantieji, įskaitant „Nemuno aušrą“ ir socialdemokratus, siekia palengvinti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką (numatant slaptą balsavimą ir mažesnį balsų skaičių atstatydinimui).
Opozicija ir dalis žurnalistų bendruomenės tai vadina bandymu užvaldyti žiniasklaidą, tačiau I. Ruginienė šiuos priekaištus atmeta, teigdama, kad siekia tik skaidrumo ir atskaitomybės. Po pastarojo incidento premjerė užsiminė, kad LRT taryba taip pat turėtų prisiimti atsakomybę ir galbūt atsistatydinti in corpore, taip atverdama kelią visiška institucijos pertvarkai.
Ar tai politinis spaudimas, ar pelnyta kritika už redakcinį susikirtimą? Atsakymas, ko gero, paaiškės artimiausiame LRT tarybos posėdyje, tačiau viena aišku – pasitikėjimo tiltai tarp Vyriausybės ir nacionalinio transliuotojo vadovybės yra sudeginti.
Informacijos šaltiniai:
-
Lrytas.lt – straipsnis apie I. Ruginienės raginimą trauktis („I. Ruginienė ragina LRT vadovę atsistatydinti: buvo spjauta visiems į veidus“).
-
LRT.lt – informacija apie M. Garbačiauskaitės-Budrienės inicijuojamą vidinį tyrimą ir LRT tarybos poziciją.
-
BNS (Baltic News Service) – pranešimai apie premjerės oficialius pareiškimus ir Seime svarstomas LRT įstatymo pataisas.
-
Alfa.lt / 15min.lt – politikos apžvalgininkų komentarai apie R. Žemaitaičio ir LRT konfliktą.
Kodėl Premjerė I. Ruginienė paragino LRT vadovę trauktis?
Pagrindinė priežastis – LRT sprendimas riboti politiko Remigijaus Žemaitaičio pasirodymus eteryje. Nors šis sprendimas vėliau buvo atšauktas, Premjerė tai pavadino „nepataisoma klaida“ ir „spjūviu į veidą“ visuomenei, teigdama, kad nacionalinis transliuotojas negali vienašališkai nuspręsti, kuriems rinktiems tautos atstovams suteikti žodį, o kuriems ne.
Kokia yra LRT generalinės direktorės pozicija?
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pripažino, kad sprendimas buvo skubotas ir redakcinė klaida įvyko, tačiau ji nesutinka su raginimu trauktis. Jos teigimu, LRT turi išlikti nepriklausoma nuo politikų spaudimo, o situacija bus sprendžiama atliekant vidinį tyrimą ir stiprinant etikos standartus, o ne keičiant vadovybę politiniu nurodymu.
Kaip veikia LRT vadovų atleidimo tvarka?
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, generalinį direktorių skiria ir atleidžia LRT taryba. Premjerė ar Vyriausybė tiesioginių galių atleisti vadovės neturi. Tačiau Seime šiuo metu aktyviai svarstomos LRT įstatymo pataisos, kurios galėtų palengvinti atleidimo procedūrą, pavyzdžiui, sumažinant reikiamų tarybos narių balsų skaičių.
Kas yra LRT taryba ir koks jos vaidmuo šiame konflikte?
LRT taryba yra aukščiausioji visuomeninio transliuotojo valdymo institucija, kurią sudaro nariai, deleguoti Prezidento, Seimo ir įvairių nevyriausybinių organizacijų. Premjerė paragino ne tik vadovę, bet ir visą tarybą prisiimti atsakomybę (atsistatydinti in corpore), nes taryba privalo užtikrinti, kad LRT veiktų skaidriai ir nešališkai.
Kokios gali būti šio konflikto pasekmės Lietuvos žiniasklaidai?
Šis konfliktas kelia diskusijas apie ribą tarp žiniasklaidos laisvės ir atsakomybės:
Kita vertus, kritikai teigia, kad jei visuomeninis transliuotojas daro akivaizdžias politinio šališkumo klaidas, būtini sisteminiai pokyčiai pasitikėjimui susigrąžinti.
Viena vertus, baiminamasi, kad politinis spaudimas vadovybei gali paversti nacionalinį transliuotoją valdančiųjų įrankiu.
