Vienas svarbiausių Lietuvos kelių infrastruktūros projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – įgauna vis didesnį pagreitį.
„Via Lietuva“ praneša, kad nuo pavasario intensyviai vykstantys darbai jau davė apčiuopiamų rezultatų: remontuojamuose ruožuose baigtas senosios cementbetonio dangos ardymas, įrengti pagrindiniai kelio konstrukcijos sluoksniai, o didžiojoje dalyje rekonstruojamo ruožo jau klojamas naujas asfaltas.
Artimiausiais mėnesiais vairuotojai galės išvysti ir pirmuosius pilnai atnaujintus kelio kilometrus su sutvarkyta infrastruktūra.
Eismą pirmajame ruože planuojama atnaujinti iki metų pabaigos
„Prieš pusmetį šiame kelyje buvo įkasta kapsulė, o šiandien matome, kad darbai sparčiai juda link pabaigos.Tai vienas iš projektų, kurių pabaigos laukiama su nekantrumu – šis kelias dešimtmečius buvo kantrybės išbandymas daugeliui vairuotojų. Dar truputis kantrybės, ir netrukus viskas pasikeis – keliausime moderniu ir saugiu keliu, o „betonkė“ liks tik istorijoje“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pabrėžia, kad „betonkės“ era baigiasi – tai, kas dar neseniai buvo kasdienė ir nemaloni vairuotojų patirtis, netrukus taps tik prisiminimais.
„Būtų sunku Lietuvoje surasti kelią, kuris iki jo rekonstravimo turėjo tiek daug neigiamų epitetų. Džiaugiamės, kad darbai vyksta sparčiai ir jau netrukus vairuotojai galės išvysti pirmuosius visiškai atnaujintus kelio kilometrus – modernius ir patogius visiems eismo dalyviams. A14 magistralė taps ne tik lygi, bet ir saugi – kiekvienas jos kilometras atitiks šiuolaikinius eismo ir saugumo standartus“,– sako M. Gedaminskas.
Nuo pavasario, kai buvo pradėti darbai blogiausiu Lietuvos keliu tituluojamoje magistralėje Vilnius–Utena, tvarkomuose ruožuose atlikta didelė dalis svarbiausių darbų: baigta ardyti senoji betoninių plokščių danga, daugelyje vietų įrengtos žemės sankasos, šalčiui atsparus sluoksnis, skaldos pagrindas ir vandens pralaidos. Dalis ruožų jau padengta ir keliais asfalto sluoksniais.
Darbai pirmajame ruože – nuo 21 iki 26 kilometro (nuo Nemenčinėlės iki sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 5207 Nemenčinė–Eitminiškės–Paberžė) – jau artėja prie pabaigos. Čia baigtas asfaltavimas, baigiami montuoti kelio atitvarai ir kelio ženklai, įrengta gyvūnų pragina bei didžioji dalis apsauginių tinklo tvorų. Šiuo metu vykdomi ženklinimo, apdailos ir kiti darbai. Eismą šiame ruože planuojama visiškai atnaujinti iki šių metų pabaigos.
Kituose ruožuose taip pat aktyviai vyksta darbai – daugelyje vietų jau paklotas apatinis ir dalis viršutinio asfalto sluoksnio, montuojami kelio ženklai bei atitvarai, pradėtos įrengti aplinkosauginės priemonės: pralaidos, metalinės tinklo tvoros nuo gyvūnų, statomos gyvūnų praginos ir viadukas. Visa veikla vykdoma pagal nustatytą grafiką, o šių ruožų užbaigimas numatomas 2026 metais.
Lygiagrečiai vykdomi ir kiti infrastruktūros gerinimo darbai. Bus įrengtos penkios požeminės perėjos laukiniams gyvūnams, 90 kilometrų apsauginės tinklo tvoros, 95,91 kilometro metalinių atitvarų bei 1,6 kilometro triukšmo užtvarų. Magistralė taps patogesnė ir viešojo transporto keleiviams – bus įrengta 20 autobusų stotelių su laukimo paviljonais bei poilsio aikštelė vairuotojams.
Be to, sankirtoje su keliu Nemenčinė–Eitminiškės–Paberžė ir sankirtoje su krašto keliu Nr. 173 Molėtai–Pabradė bus įrengtos žiedinės sankryžos, o per magistralę einantis kelio Giedraičiai–Miežoniai–Dubingiai viadukas bus kapitaliai suremontuotas.
Iš viso rekonstruojamas 42,8 kilometro magistralės A14 ruožas. Visame kelyje bus įrengtos „2+1“ eismo juostos, kurios keisis maždaug kas 1,5–2,5 kilometro. Ši Skandinavijoje plačiai taikoma sistema leis optimaliai valdyti eismo srautus ir sudarys saugias sąlygas greitesniems automobiliams aplenkti lėčiau važiuojančius.
Vienoje kelio pusėje vienu metu bus dvi eismo juostos, kitoje – viena, o kas 1,5–2,5 kilometro jos keisis vietomis. Pagrindinių juostų plotis sieks 3,5 metro, papildomų – 3,25 metro. Tarp priešpriešinių juostų bus įrengti metaliniai atitvarai, užtikrinantys maksimalų eismo saugumą.
Sprendimas įrengti besikeičiančias juostas magistralėje A14 priimtas remiantis automobilių srautų duomenimis. Pavyzdžiui, ruože nuo 16 iki 25 kilometro (nuo Raudondvario iki Purnuškių kaimų) per parą pravažiuoja apie 12 000 automobilių, nuo 21,5 iki 28,4 kilometro (iki Eglinės kaimo) – 7 600 automobilių, o ruože nuo Molėtų iki Utenos – tik 4 300 transporto priemonių. Siekiant racionalaus ir nuoseklaus kelių infrastruktūros plėtros planavimo, nustatyti eismo srautai 20 metų laikotarpiui.
Siūloma toliau rinktis alternatyvius maršrutus
Kol magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas nėra baigtas, „Via Lietuva“ vairuotojus ir toliau ragina rinktis paruoštus alternatyvius maršrutus. Kol kas eismas rekonstruojamose atkarpose vyksta su laikinais ribojimais, taikant laikinus eismo organizavimo sprendinius, įskaitant šviesoforinį reguliavimą.
Transporto nukreipimas alternatyviais maršrutais yra neišvengiamas siekiant kuo mažesnių eismo spūsčių ir trumpesnio laukimo. Suprantame, jog vietiniai gyventojai patirs nepatogumų, tačiau visai tai – dėl saugesnių ir patogesnių kelionių ateityje.
Pirmasis maršrutas: Važiuojant iš Vilniaus, rinktis Ukmergės kryptį keliu A2 Vilnius-Panevėžys, toliau Molėtų kryptį keliu Nr. 115 Ukmergė–Molėtai. Važiuojant iš Molėtų, rinktis Ukmergės kryptį keliu Nr. 115 Ukmergė –Molėtai, toliau Vilniaus kryptį keliu A2 Vilnius–Panevėžys.
Antrasis maršrutas: Važiuojant iš Vilniaus, rinktis Nemenčinės kryptį keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai, toliau Pabradės kryptį. Pabradėje rinktis Molėtų kryptį keliu Nr. 173 Molėtai–Pabradė. Važiuojant iš Molėtų, rinktis Pabradės kryptį keliu Nr. 173 Molėtai–Pabradė, Pabradėje rinktis Vilniaus kryptį keliu Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai.
Darbus penkiuose ruožuose (42,8 km) atlieka rangovai AB „HISK“ ir UAB „Fegda“. Bendra jų vertė – beveik 98,8 mln. Eur (be PVM). Darbų pabaiga – 2026 m.
Magistralė Vilnius–Utena (A14), nutiesta 1979–1985 m., yra vienintelis kelias Lietuvoje, pastatytas iš betono plokščių. Dėl prastos būklės jis buvo vadinamas vienu blogiausių šalyje. Po rekonstravimo kelias taps modernesnis, saugesnis ir pritaikytas didesniam eismo intensyvumui – užtikrinant tiek vairuotojų komfortą, tiek aplinkosaugos reikalavimus.
