Mano žemės ūkis
Žemės ūkis yra vienas iš seniausių žmogaus užsiėmimų, be kurio neišsiverčia nei viena civilizacija. Nors daug kam jis asocijuojasi su sunkiu fiziniu darbu ir priklausomybe nuo gamtos stichijų, šiandien žemės ūkis Lietuvoje transformuojasi – vis daugiau ūkininkų investuoja į tvarumą, inovacijas ir technologijas. Šiame straipsnyje apžvelgsiu savo šeimos ūkį – jo raidą, pasiekimus, iššūkius ir kryptį ateities link.
Ūkio istorija
Mūsų ūkio šaknys siekia 1989 metus, kai mano senelis atgavo žemę pagal Lietuvos žemės reformą. Tuo metu tai buvo 12 hektarų nederlingos žemės sklypas. Pradžia nebuvo lengva: trūko technikos, buvo silpna rinka, o sovietinės sistemos griuvėsiai vis dar jautėsi. Visgi senelio užsispyrimas padėjo pamatus šiandieniniam ūkiui, kuris jau išsiplėtė iki 85 hektarų.
Specializacija
Per tris dešimtmečius mūsų ūkis specializavosi augalininkystėje, daugiausia auginame:
- Žieminius kviečius – apie 35 ha
- Rapsus – 20 ha
- Avižas ir žirnius – 15 ha
- Likusieji 15 ha – pūdymas, pievos ir eksperimentiniai augalai (pvz., kanapės)
Augalininkystę pasirinkome ne atsitiktinai – mūsų žemė (Molėtų rajonas) nėra tinkama intensyviai gyvulininkystei, o klimato sąlygos gana palankios grūdinių kultūrų auginimui.
Statistika: Lietuvos žemės ūkis platesniame kontekste
Pagal Lietuvos statistikos departamento 2024 metų duomenis:
Kviečiai – pagrindinis eksportuojamas produktas, sudarantis apie 30% žemės ūkio eksporto vertės
Lietuvoje iš viso buvo 129,000 ūkių, iš jų apie 91% – smulkieji (iki 10 ha)
Vidutinis ūkio dydis – 23 ha
Augalininkystė sudaro apie 68% visos žemės ūkio produkcijos
Technologijos ir inovacijos
Pastaraisiais metais ūkio valdymas tapo efektyvesnis dėl šių priemonių:
- GPS valdymo sistema traktoriuje – leidžia tiksliai sėti, purkšti ir tręšti
- Dirvožemio analizė kas 2 metus – optimizuojame trąšų naudojimą
- Drėgmės sensoriai laukuose – padeda spręsti laistymo klausimus
- Dronas – stebime augalų būklę, identifikuojame ligas ar trąšų trūkumą
Aplinkosauga ir tvarumas
Mūsų ūkis stengiasi laikytis tvarių praktikų:
- Minimali dirvos erozija – taikome bearimę arba sekliąją žemdirbystę
- Ekologinės juostos palei laukus
- Bendradarbiavimas su gamtininkais – stebime paukščių perimvietes, nepurškiame kai kuriais laikotarpiais
Taip pat nuo 2023 m. įsitraukėme į ES ekologinės žemdirbystės programą – eksperimentuojame su žirniais be cheminių trąšų.
Iššūkiai
Kaip ir visi ūkininkai, susiduriame su daugybe sunkumų:
- Klimato kaita – vis dažnesnės sausros ar liūtys
- Didėjančios trąšų ir kuro kainos – ypač po 2022 m. geopolitinių įvykių
- Darbo jėgos trūkumas – jauni žmonės vis rečiau renkasi žemės ūkį
- Biurokratija – sudėtingos ES paramos paraiškos, nuolat kintančios taisyklės
Ekonomika: Ar žemės ūkis apsimoka?
2024 m. mūsų ūkio pelningumas (po visų išlaidų) siekė apie 17,000 eurų. Didžiausi pelno šaltiniai – kviečiai ir rapsai. Tačiau pelnas labai priklauso nuo metų: sausros gali sumažinti derlių perpus.
Tipinės išlaidos per sezoną (85 ha):
- Trąšos: ~13,000 €
- Kuras: ~9,000 €
- Technikos remontas: ~4,000 €
- Darbo jėga (sezoniniai): ~6,000 €
- Kita (sėkla, sertifikatai, mokesčiai): ~5,000 €
Ateities planai
Mūsų tikslas – išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicinio žemės ūkio ir modernių sprendimų:
- Investuoti į saulės elektrinę ūkio reikmėms
- Įrengti sandėliavimo patalpas
- Įgyvendinti CO2 mažinimo strategiją (naudoti mažiau dyzelino, daugiau biokuro)
- Sukurti ūkio edukacinę erdvę – kviesti moksleivius, organizuoti žemės dienos renginius
Paveikslėlio vieta #4: Kompiuterizuotas technikos valdymo centras – ateities ūkio vizija.
Mano žemės ūkis – tai ne tik šeimos verslas, bet ir gyvenimo būdas. Jis reikalauja kantrybės, atsakomybės, bet taip pat suteikia džiaugsmą matant augantį derlių ir savo rankomis kuriant pridėtinę vertę. Tikiu, kad ateities žemės ūkis bus darnesnis, skaitmenizuotas, bet ne mažiau žmogiškas – artimas gamtai ir bendruomenei.
Šaltiniai:
Europos Komisijos ataskaita apie žemės ūkį 2023–2024 m.
Lietuvos statistikos departamentas, 2024 m.
Žemės ūkio ministerija – Ekologinės gamybos gairės
D.U.K. – Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek hektarų žemės valdo jūsų ūkis?
Mūsų ūkis šiuo metu valdo apie 85 hektarus žemės, iš kurių didžioji dalis skirta kviečiams, rapsams, avižoms ir žirniams.
Kodėl pasirinkote augalininkystę, o ne gyvulininkystę?
Molėtų rajone vyrauja nederlingesni dirvožemiai, mažiau tinkami gyvulininkystei. Be to, augalininkystė leidžia efektyviau valdyti darbų sezonus ir optimizuoti techniką.
Ar jūsų ūkis naudoja modernias technologijas?
Taip. Turime GPS navigaciją traktoriams, naudojame dronus pasėlių stebėjimui, atliekame dirvožemio tyrimus ir turime modernią tręšimo bei purškimo įrangą.
Ar ūkis yra ekologiškas?
Visa ūkio veikla grindžiama tvarumo principais. Nuo 2023 metų dalį laukų sertifikavome ekologinei gamybai – ypač žirnių ir avižų plotus.
Kiek uždirbate iš ūkininkavimo?
Metinis pelnas svyruoja, bet vidutiniškai apie 15 000–20 000 eurų, priklausomai nuo oro sąlygų, derliaus ir rinkos kainų.
Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate?
Pagrindiniai – klimato pokyčiai (sausros, liūtys), augančios trąšų kainos, biurokratiniai ES reikalavimai ir darbo jėgos trūkumas.
Kaip prisidedate prie aplinkosaugos?
Vengiame intensyvaus arimo, įrengėme ekologines juostas, nenaudojame pesticidų paukščių perėjimo metu ir eksperimentuojame su natūraliomis trąšomis.
