„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas svarstė perkelti savo pagrindinę gyvenamąją vietą iš Kalifornijos, jei šios JAV valstijos rinkėjai pritartų milijardieriams skirtam turto mokesčiui, spalio 21 dieną pranešė bendrovė.
Mokestis galėtų siekti kelis milijardus dolerių
„Delfi“ Zuckerbergo perspėjimą apibūdino kaip grasinimą išvykti iš Kalifornijos, tačiau oficialiuose „Meta“ dokumentuose vartojama atsargesnė formuluotė: bendrovės vadovas „vertino galimybę“ savo pagrindinę gyvenamąją vietą perkelti už valstijos ribų.
Zuckerbergas bendrovei nurodė, kad vadinamasis 40-asis pasiūlymas („Proposition 40“) jam galėtų sukurti kelių milijardų JAV dolerių mokestinę prievolę. Jai padengti verslininkui galėtų tekti parduoti balsavimo teisę suteikiančias „Meta“ akcijas, o tai paveiktų jo galimybes kontroliuoti bendrovę.
„Reuters“ duomenimis, spalio 21 dieną Zuckerbergo turtas buvo vertinamas maždaug 240 mlrd. JAV dolerių. Žurnalas „Forbes“ jį laikė šeštuoju turtingiausiu pasaulio žmogumi.
„Meta“ susiejo naujas akcijas su aštuonerių metų įsipareigojimu
Reaguodama į galimą riziką, „Meta“ sudarė susitarimą su Zuckerbergu. Pagal jį vadovas įsipareigojo aštuonerius metus gyventi Kalifornijoje arba kitoje jurisdikcijoje, kurioje būtų įsikūrusi bendrovės būstinė. Išimtis būtų taikoma tik susiklosčius reikšmingoms nenumatytoms aplinkybėms.
Mainais Zuckerbergas gaus naujų C klasės „Meta“ akcijų, kurios nesuteiks balsavimo teisės. Jas parduodamas jis galės gauti lėšų, tačiau nepraras bendrovės kontrolės.
„Meta“ ketina 2027 metų sausio 19 dieną už kiekvieną esamą A arba B klasės akciją skirti po vieną naują C klasės akciją. Ekonominiu požiūriu tai prilygs akcijų padalijimui santykiu 2:1.
Zuckerbergas galės iš karto be apribojimų parduoti 20 proc. jam skirtų C klasės akcijų. Ši dalis atitiks maždaug 10 proc. viso jo ekonominio intereso „Meta“.
Likusiems 80 proc. C klasės akcijų bus taikomi pardavimo apribojimai. Kas ketvirtį bus atlaisvinama po 2,5 proc. šių akcijų, jeigu Zuckerbergas visą darbo laiką eis „Meta“ vadovo arba vykdomojo valdybos pirmininko pareigas. Visas kiekis galėtų būti atlaisvintas per 32 ketvirčius.
Bendrovės skaičiavimu, net pardavęs visas vėliau atlaisvintas C klasės akcijas, Zuckerbergas „Meta“ dar turėtų apie 124 mlrd. JAV dolerių ekonominį interesą. Šis vertinimas paremtas spalio 1 dieną fiksuota 725,93 JAV dolerio A klasės akcijos kaina.
„Meta“ valdybos specialusis komitetas pareiškė, kad Zuckerbergo vadovavimas iš Kalifornijoje esančios bendrovės būstinės yra „kritiškai svarbus“. Komitetas pabrėžė dirbtinio intelekto sukeltą konkurenciją ir „Meta“ planus per kelerius metus pritraukti šimtus milijardų dolerių DI plėtrai.
Kalifornijos rinkėjai apsispręs lapkričio 3 dieną
Dėl 40-ojo pasiūlymo Kalifornijos rinkėjai balsuos lapkričio 3 dieną. Jame numatytas vienkartinis iki 5 proc. mokestis mokesčių mokėtojams, kurių apmokestinamas turtas viršija 1 mlrd. JAV dolerių.
Apskaičiuojant mokestį būtų įtrauktos įmonės, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kolekciniai daiktai ir intelektinė nuosavybė. Nekilnojamasis turtas bei dalis pensijų ir pensinio kaupimo sąskaitų nebūtų įtraukti.
Pagal oficialų pasiūlymą 90 proc. surinktų pajamų būtų skirta sveikatos apsaugai, o likę 10 proc. – paramai maistu arba su švietimu susijusioms programoms.
Kalifornijos valdžios vertinimu, per kelerius metus mokestis galėtų atnešti dešimtis milijardų dolerių. Tačiau kartu pripažįstama rizika, kad dalis milijardierių gali išvykti iš valstijos: tokiu atveju Kalifornija kasmet galėtų netekti iki 1 mlrd. dolerių pajamų mokesčio įplaukų.
