Ar Kauno savivaldybė persekioja buriuotojus? Asociacija ant bankroto ribos po ginčo dėl Kauno marių.
Kauno miesto savivaldybė, po ilgų teisinių ginčų, privertė Turistinių burlaivių savininkų asociaciją (TBSA) palikti Kauno marių įlanką, kurioje ši veikė beveik du dešimtmečius. Asociacija, įsikūrusi ne savavališkai, bet gavusi leidimus ir suderinimus iš to meto valstybės tarnautojų, dabar priversta mokėti didelę sumą savivaldybei, kuri patyrė išlaidų samdydama advokatus. Ironiška, kad savivaldybė turi visą teisininkų komandą, išlaikomą mokesčių mokėtojų pinigais.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune” primena, kad bylos dėl marių įlankos baigėsi įvairiai, kartais palankiau savivaldybei, kartais – TBSA. Galiausiai, savivaldybė Aukščiausiame Teisme pralaimėjo ginčą dėl plotų Neptūno įlankoje. Tačiau tai nesustabdė savivaldybės nuo tolesnių bandymų išstumti asociaciją.
Nepaisant to, kad advokatai nepadėjo savivaldybei iš karto atsikratyti „nepageidaujamo inkliūzo” ir paimti visos įlankos „visuomenės reikmėms”, Kauno miesto savivaldybė nenustojo bylinėtis su TBSA, kol galiausiai ją įveikė. Po nepalankaus teismo sprendimo šių metų sausį, asociacija pradėjo išpardavinėti savo turtą, tačiau dar nesurinko visos teismo priteistos sumos. Vis dėlto, TBSA nepasidavė ir pradėjo ieškoti naujos vietos Kauno marių pakrantėje, žvalgydamasi į Kauno ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių teritorijas.
Teismų sprendimai – skirtingi
Regionų administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė, nagrinėdama Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad TBSA pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-10-02 įsakymą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir 2024-09-24 VTPSI teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Svarbu pažymėti, kad administracinė byla buvo nutraukta, kai TBSA atsisakė skundo.
Savivaldybė naudojasi viešaisiais finansais
Kauno savivaldybė, vadovaujama Visvaldo Matijošaičio, gali leisti biudžeto pinigus „visuomenės reikmėms”, dažnai nesitardama su pačia visuomene, ko jai labiausiai reikia. Per dešimtmetį paaiškėjo, kad meras geriausiai žino, kas yra svarbiausia, o miesto tarybos dauguma visada pritaria jo prioritetams.
Nors dabar raginama įrengti priedangas, savivaldybė, tarsi laikydamasi sovietinio šūkio „skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas”, siūlo gyventojams patiems pasirūpinti priedangomis ir tik vėliau tikisi kompensacijos iš biudžeto. Tačiau, kadangi kauniečiai nesidomi priedangomis, savivaldybė siūlo kitą priemonę – Neptūno uostą Kauno marių krante, kurį vicemeras Mantas Jurgutis kažkodėl pavadino strateginiu. Galbūt savivaldybė turi slaptą planą evakuoti kauniečius laivais Kauno mariose „X valandai” atėjus?
Komercija svarbiausia?
Kaune susiklosčiusi situacija rodo, kad jei savivaldybė nusprendžia vystyti komercinę veiklą patrauklioje vietoje, ji pašalina visus konkurentus, net ir mažiausius. Prie marių tokiu konkurentu tapo Turistinių burlaivių savininkų asociacija.
Jau seniai buvo planuojama miesto biudžeto lėšomis įrengti buriavimo mokyklos „Bangpūtys” bazę. Tačiau 2022 m. savivaldybės portalas kaunas.lt paskelbė apie baigiamą įrengti „Naują patogią prieplauką patogiai laivybai”, kuri perduodama eksploatuoti savivaldybės biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune”. Tuomet kalbėta, kad prie pontonų švartuosis iki 200 laivelių, o rinkliavos už švartavimąsi sieks šimtus eurų.
Nors pinigai „byrėjo iš marių vandens” ne vienerius metus, o švartavimosi vietų skaičius buvo didinamas, Pramoginės paskirties vidaus vandenų uosto įteisinimo procedūros pradėtos tik šiemet, po atitinkamo Kauno mero V. Matijošaičio vadovaujamos miesto savivaldybės politikų sprendimo.
Kaunas brangina ilgų laivų švartavimąsi
Savivaldybės valdomoje prieplaukoje kainos taip pat padidėjo. Sezonui (6 mėnesiams) laivo laikymo mokestis, kai laivo ilgis 4,99 m. – 350 Eur, o jei bent 1 cm ilgesnis – 420 eur. Už ilgesnio nei 15 m. laivo švartavimąsi teks sumokėti 2 450 eurų.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis teigė, kad savivaldybės planas – „sukurti modernų uostą su aptarnavimo infrastruktūra baigiamas įgyvendinti”. Dabar Neptūno uoste yra 300 vietų (užimta apie 85 proc.), dar įrengs 40 laivų stovėjimo vietų. Savivaldybė tikisi gauti 160 tūkst. eurų pajamų jau per pirmuosius metus. Tačiau kiek kainavo kauniečiams ta įlanka bei jos įranga?
Maža detalė: Kauno miesto savivaldybė nenori prisiminti, kad teismas anksčiau siūlė suderinti su Turistinių burlaivių savininkų asociacija ploto Neptūno įlankoje pasidalinimo galimybes. Nes TBSA trukdo savivaldybės planams įrengti stacionarų laivų kėlimo kraną, kavinę ir galbūt viešbutį.
Skambios permainos Kauno marių įlankoje – realybėje ne tokios gražios
Skola – neskola?
Šių metų vasario 11-ąją Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą priteisti iš Turistinių burlaivių savininkų asociacijos 15 tūkst. 205,63 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos dėl advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai” paslaugų. Savivaldybė įsitikinusi, kad visos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos.
Savivaldybės administracija „sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis”
Kauno miesto savivaldybės nuomone, skundą atsiėmusios pareiškėjos (TBSA) toks procesinis elgesys neturėtų būti laikomas tinkamu ir sąžiningu. Teismas buvo įtikinėjamas įvertinti didelį darbo krūvį, tekusį savivaldybės samdytiems advokatams, kuriems „reikėjo išnagrinėti didelį kiekį specifinio turinio dokumentų ir išsiaiškinti faktinę situaciją su klientu”.
TBSA pareiškė nesutinkanti su Kauno savivaldybės prašymu, pažymėdama, jog jos administracijoje dirba 24 kvalifikuoti teisininkai, kurie gali atstovauti atsakovę visuose teismuose. Abejones dėl pagrįstų reikalavimų sukėlė ir sąskaitų-faktūrų „turinys”, kur nenurodytas nei advokatų sugaištas laikas, nei konkretūs darbai.
Turistinių burlaivių savininkų asociacija suprato, kad su Kauno savivaldybe teisme nepakovos
Visuomeninės buriuotojų organizacijos atstovas neslėpė, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki. Kadangi vienintelį vertingą turtą (prieplauką) buvo būtina išardyti ir parduoti, o iš organizacijos buvo priteistos didelės bylinėjimosi išlaidos. Asociacijos veikla beveik nutrūkusi, naujų įnašų jos nariai padaryti nesutiko.
Kol kas nėra aišku, kurioje Kauno marių kranto vietoje teks priglausti lieptą – prieplauką. Bet miesto savivaldybė vis tiek buriuotojus skubina – dinkit kuo greičiau…Žemė ten valstybinė, bet valdo ją Kauno miesto savivaldybė.
Papildoma finansinė našta asociacijai neuždėta
Kovo 19-ąją priimta nutartimi pasibaigusioje civilinėje byloje TBSA prašė teismo priteisti asociacijos naudai 700 eurų – išlaidas, susijusias su atsiliepimo, atsikirtimų ir rašytinių paaiškinimų parengimu bei konsultacijomis. Kauno savivaldybė pageidavo gauti iš turistinių burlaivių savininkų keliasdešimt kartų daugiau. Bet… šįsyk negaus nieko?
Tiesa, kitoje byloje, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas TSBA laimėjo tik pratęstą iki birželio mėnesio galimybę išsikraustyti iš Neptūno įlankos. Bet atlyginti savivaldybei už jos pasirinktų brangių advokatų talkinimą bylinėjantis su asociacija jai teks mokėti. Kovo 20-ąją paskelbtu sprendimu, lieka galioti sausį priimta teismo nutartis, nulėmusi TBSA „baigtį” Neptūno įlankoje.
Teisėjo A. Barkausko paskelbtame sprendime pažymėta, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetas 2025 m. sudarys 748,4 mln. Eur. Taigi, Kauno apylinkės teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma sudaro tik nedidelę dalį savivaldybės biudžeto, todėl šios sumos atidėjimas didelės įtakos savivaldybės turtinei padėčiai neturės.
Kitokia pozicija
Tačiau dieną prieš, kovo 19-ąją, paskelbtoje Regionų administracinio teismo nutartyje teismo pozicija savivaldybės samdytų advokatų atžvilgiu buvo kitokia. Anot šio teismo teisėjos…
„Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje…
Beje, savivaldybė šioje nagrinėjamoje byloje stojusi atsakove, „neneigė nustatytų aplinkybių, jog Kauno miesto savivaldybėje yra įsteigtas Teisės ir konsultavimo skyrius, kuriame dirba 24 darbuotojai ir kurie galėjo atstovauti atsakovo interesus byloje”.
Bet… teismui buvo pateiktas ir toks argumentas, kad „šiuo metu Administracija dalyvauja net 486 aktyviuose teisminiuose procesuose”.
Suprask, visi specialistai dirba iki devinto prakaito ir nespėja visko aprėpti. Tačiau, kas iš tikrųjų, Teisės ir konsultavimo skyriui, kuriam jau ne vienerius metus vadovauja ne taip seniai mero apdovanota Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė (tarp kitko, teisėjo duktė) liepė ir toliau „mušti” burlaivių savininkų asociaciją?
Savivaldybė nesugeba dirbti?
Regionų administracinio teismo nuomone, tai, kad nesugebama „tinkamai organizuoti savivaldybės administracijos darbo taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, priimtas pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir galinčių užtikrinti minėtos savivaldybės funkcijos įgyvendinimą, negali uždėti pareiškėjams nepagrįsto atstovavimo ar išlaidavimo naštos”.
Teismo vertinimu, „šiuo atveju kilęs teisinis ginčas nebuvo ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovės kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti atstovauti byloje nepriklausomo atstovo teisės klausimais nebuvo būtina. Be to, byla buvo nutraukta, nes pareiškėja (asociacija) atsisakė skundo. Taigi, atsakovė byloje pateikė tik atsiliepimą ir nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo”, – konstatuota Regionų administracinio teismo nutartyje.
Atkreiptas dėmesys į tai, kad vienas iš anksčiau minėtos advokatų kontoros atstovų, kuriuos samdė Kauno miesto savivaldybė, jos interesams jau atstovavo ankstesniame teismo procese. O jame savivaldybės naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš TBSA. Reiškia, bylos aplinkybės ir keliamas ginčas nėra naujas, tad savivaldybei nebuvo būtina „pasitelkti kelių advokatų teisinę pagalbą”.
Juolab, kad iš savivaldybės pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų turinio teismui nebuvo aišku, ar tai tikrai šioje byloje patirtos išlaidos. Teismo pareikalauti pateikti visų duomenų – prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu – Kauno miesto savivaldybė nepateikė. Tad jos prašymą dėl daugiau nei 15 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė.
Tuo pačiu teismas nusprendė, kad Turistinių burlaivių asociacijos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma „atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus”, todėl asociacijai iš savivaldybės priteista 700 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Tiesa, Vilniuje Regionų administracinio teismo teisėjos Faustos Vitkienės priimta teismo nutartis nėra galutinė, ji gali būti skundžiama…
