Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė antradienį žurnalistams sakė, kad sprendimai dėl gyventojų aptarnavimo tam tikra kalba savivaldybėse turėtų būti priimami individualiai. Taip ji kalbėjo reaguodama į rugpjūčio pradžioje paskelbtą Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nebepriimti rusų kalba raštu pateiktų gyventojų prašymų ir skundų.
„Bet koks sprendimas, bet koks darbo organizavimas, aš kaip pilietė, aš kaip Vilniaus miesto gyventoja, norėčiau, kad jis būtų individualaus požiūrio ir prieinamumo, kad nebūtų taip, kad mes tiesiog nukerpame pagal vieną trafaretą ir tuo užbaigiame“, – teigė ministrė.
Vilnius nebepriima prašymų rusų kalba
Apie pokyčius sostinės savivaldybė paskelbė rugpjūčio 4 dieną. Pagal naują tvarką informacija rusų ir kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis teikiama tik žodžiu ir tik tuo atveju, jei tas kalbas moka konkretus darbuotojas. Rusų kalbos taip pat atsisakyta savivaldybės interneto svetainėje ir administracijos klientų eilių valdymo sistemoje.
Savivaldybė sprendimą grindžia Užsienio kilmės gyventojų integracijos plano įgyvendinimu ir siekiu stiprinti valstybinės kalbos vartojimą. Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad tai nuosekli politika: „Tai nėra politikavimas, tai konkrečios priemonės, rodančios politikos nuoseklumą.“
Miestas kartu plečia lietuvių kalbos mokymą: šiemet daugiau kaip 1 000 užsieniečių Vilniuje užsiregistravo į nemokamus lietuvių kalbos kursus, kuriems savivaldybė skyrė papildomai 300 tūkst. eurų, o rudenį planuojami ir kalbos klubai. Per trejus metus rusų dėstomąja kalba veikiančių ikimokyklinio ugdymo grupių sostinėje sumažėjo nuo 181 iki 112 – maždaug 40 procentų.
Ministrės tonas sušvelnėjo
Antradienį išsakyta pozicija skamba santūriau nei ankstesnė. Rugpjūčio 11 dieną Ruginienė atviriau abejojo Vilniaus sprendimu: „Negalime rūšiuoti žmonių į gerus ir blogus, su mumis ar ne su mumis.“ Pačią diskusiją apie rusų kalbos mokėjimą ji tuomet vadino „labai keista“ ir, nors sakė palaikanti valstybinės kalbos vartojimą, pabrėžė, kad dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, „kalba taip, kaip kalba“.
Abejonių dėl sprendimo išsakė ir ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, atkreipęs dėmesį į pažeidžiamas grupes – Ukrainos pabėgėlius ir Baltarusijos disidentus. Buvęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius perspėjo, kad „ribojimai negali būti integracijos įrankiai“, o dabartinis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, priešingai, siūlė griežtinti lietuvių kalbos reikalavimus atvykstantiesiems.
Kultūros ministras Lukas Alsys rugpjūčio 13 dieną pareiškė palaikantis rusų kalbos atsisakymą, tačiau pabrėžė, kad jis „turi būti sistemingas“ ir įvertinantis vietos gyventojų bei tautinių mažumų padėtį. Jis atkreipė dėmesį, kad daliai Ukrainos pabėgėlių bendrauti rusiškai kol kas paprasčiau, o valstybės įstaigose prioritetas turėtų būti lietuvių kalba, papildyta ES kalbomis – anglų, prancūzų.
Kitos įstaigos rusų kalbos neatsisako
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ pareiškė ir toliau konsultuosiančios rusų kalba. VMI vadovas Martynas Endrijaitis nurodė, kad laikomasi kliento poreikių principo, o „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič teigė, kad aptarnavimas kita kalba yra geros valios sprendimas. Poreikis nemažėja: į VMI šiemet iki liepos pabaigos rusakalbiai kreipėsi telefonu daugiau kaip 44 tūkst. kartų – daugiau nei per visus 2025 metus, kai užfiksuota apie 38 tūkst. skambučių.
Kitos įstaigos juda priešinga kryptimi. Nuo šių metų sausio „Regitra“ nebelaiko vairavimo egzaminų rusų kalba, o Šeškinės poliklinika Vilniuje informaciją teikia tik lietuvių ir anglų kalbomis, nors dalis gydytojų iš anksto susitarus konsultuoja ir rusiškai.
Ką lemia rinkimų kalendorius?
Visuomenės veikėjas Viktoras Voroncovas Vilniaus sprendimą vadina priešrinkimine agitacija prieš 2027 metų savivaldos rinkimus ir siūlo technologinį sprendimą – automatinį rusų kalba užpildytų formų vertimą.
Diskusija vyksta didėjant užsienio kilmės gyventojų skaičiui: birželio duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 186 tūkst. laikinuosius ir apie 21 tūkst. nuolatinius leidimus gyventi turinčių tokių gyventojų. Šiemet dėl privalomo valstybinės kalbos mokėjimo aptarnavimo srityje pateikta 213 skundų, o piliečių iniciatyvą dėl kalbos reikalavimo pasirašė daugiau kaip 22,5 tūkst. žmonių.
