Praėjusius MO muziejaus metus greta kitų veiklų apibūdino aktyvi veikla švietime, valdysenos pokyčiai, pirmoji Lietuvoje videožaidimų paroda meno muziejuje ir virš 147 tūkst. lankytojų. 2026–ųjų planuose – dvi tarptautinės didžiosios parodos, pristatysiančios Europos jaunosios kartos kūrėjus bei skaitmeninių technologijų įtaką menui, ir gilus analitinis žvilgsnis į kuriamą socialinį poveikį.
2025–ieji – paženklinti kultūros protesto
2025–ieji tapo pilietinės visuomenės išbandymo metais. Kultūros bendruomenės protestas prieš „Nemuno aušrą“ Kultūros ministerijoje pažymėjo aktyvaus pilietinio veiksmo pradžią, tapo beprecedentės bendrystės ir susivienijimo centru. Politinė situacija, pareikalavusi susitelkti už laisvę ir demokratinę kultūrą, leido dar kartą įsitikinti kultūros svarba saugant pamatines vertybes bei leidžia manyti, kad ir ateinančiais metais jų gynyba išliks bendru įsipareigojimu.
Metus MO muziejus pasitiko su valdysenos pokyčiais, darbą organizacijoje pradėjus dviem naujoms struktūroms – tarptautinei patariamajai meno tarybai ir patariamajai valdybai. Pirmieji šių komandų darbo metai suteikė svarbių įžvalgų ir galimybių brėžti naujas muziejaus ambicijų kryptis.
Naujus parodinius horizontus atverti padėjo bendradarbiavimas su Medijų meno centru (ZKM) Karlsrūhėje. Jo rezultatas – pirmoji Lietuvoje meno muziejuje video žaidimams dedikuota paroda „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ (kuratorės Agnė Kuprytė ir Laura Schmidt), kurioje ši medija pristatyta kaip svarbi vizualinės kultūros dalis.
Rudenį atidaryta didžioji paroda „Amžinai laikina“ (kuratorės Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė) per laiko prizmę žvilgsnį nukreipė į amžinuosius egzistencinius klausimus – senąją dailę ir modernų bei šiuolaikinį meną jungianti paroda leidosi ieškoti bendrumo per skirtumus. Tuo tarpu mažoji paroda „Pievos ir akys. Rose Lowder ir Kazimiera Zimblytė“ (kuratorės Inesa Brašiškė ir Miglė Survilaitė) pasiūlė per abstrakciją atrasti dviejų savo erą pranokusių, niekuomet nesusitikusių, skirtingose medijose kūrusių menininkių idėjų bendrystę.
2025–aisiais taip pat išleista kelerius metus rengta knyga „Kitas žvilgsnis. MO kolekcija iš skirtingų perspektyvų“ (sud. Marius Armonas ir Miglė Survilaitė), kurioje pristatomi dešimties įvairių sričių – kultūros ir meno istorijos, filosofijos, kino, muzikos, teatro ir kt. – profesionalų žvilgsniai į MO kolekciją.
Žinomiausias meno muziejus ir vienas aktualiausių prekės ženklų
MO išliko žinomiausiu meno muziejumi šalyje – Lietuvos gyventojų apklausa apie meno muziejų lankymą, atlikta „Baltijos tyrimų“ 2025 m. spalio mėn., atskleidė, kad būtent MO muziejų pirmiausia prisiminė 19 proc. suaugusių šalies gyventojų, o iš viso šį pavadinimą paminėjo trys iš dešimties apklaustųjų. Įvertinimo MO sulaukė ir kasmetiniuose „Baltic Brands“ apdovanojimuose, kur buvo pripažintas antru aktualiausiu prekės ženklu Lietuvoje.
2025–aisiais tęsėsi – ir kūrėsi naujos – partnerystės, MO muziejui atvėrusios galimybę išeiti iš įprastų erdvių, pasiekti naujas auditorijas visoje Lietuvoje. Kartu su didžiuoju MO mecenatu „Panorama“ Jurgos Marcinauskaitės ir Laimio Valančiūno instaliacija „Minčių geometrija“ pristatyta prekybos centro lankytojams, o su mecenatu „TMV Foundation“ visų Marijampolės mokyklų mokiniai pakviesti į nemokamus edukacinius užsiėmimus.
Viena svarbiausių muziejaus misijos dalių – kultūrinis ugdymas – aktyviai plėtė geografiją ir gilino poveikį. Kartu su „Tūkstantmečio mokyklų“ projektu, kuris leidžia inovatyviems menu grįstiems ugdymo metodams pasiekti vaikus ir mokytojus visoje Lietuvoje, apkeliautos 18 savivaldybių. Su Britų taryba užbaigtas šešerius metus trukęs projektas „Vizualinio mąstymo strategija mokyklose“, per meną padėjęs tautinių mažumų mokyklose gerinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymąsi; jo metu sukauptos patirtys toliau perduodamos tautinių mažumų mokyklų mokytojams.
Parodose – jauno meno pulsas ir skaitmeninės technologijos
2026–aisiais MO parodinės veiklos ašimi tampa meno ir šiuolaikinės patirties sankirtos. Žvilgsnį į dailės istoriją balandžio mėnesį MO didžiojoje salėje pakeis jauniausios Europos menininkų kartos pasauliai – paroda „Gen Z. Viskas vienu metu“ (kuratoriai Michal Novotný ir Marius Armonas) pristatys po 1990–ųjų gimusius menininkus(–es) iš skirtingų Europos valstybių.
Paroda siekiama užčiuopti jauno meno pulsą: kaip menas kuriamas šiandien, apie ką mąsto ir kokioje kultūrinėje erdvėje veikia jauni kūrėjai. Globalių tendencijų, interneto kultūros bei skaitmeninių tapatybių fone „Gen Z. Viskas vienu metu“ kvies pažvelgti į asmeninius menininkų pasaulius, kuriuose susipina savito braižo paieškos, tapatybės refleksijos ir bendražmogiški rūpesčiai.
Spalio mėnesį drauge su Medijų meno centru (ZKM) Karlsrūhėje rengiamos didžiosios parodos (kuratoriai Marius Armonas, Eglė Rindzevičiūtė, Jurij Dobriakov, Philipp Ziegler) centre atsidurs skaitmeninių technologijų įtaka meno formoms, kūrybos būdams bei kasdieniam gyvenimui. Paroda taps kelione per skaitmeninio amžiaus meninės kūrybos plotmes, o joje kartu su Lietuvos menininkų darbais bus eksponuojami vieni žymiausių medijų meno kūriniai iš ZKM kolekcijos.
Tuo tarpu MO mažojoje salėje gegužės mėnesį bus pristatyta ryškaus tarptautinio pripažinimo sulaukusių Nyderlandų menininkų melanie bonajo instaliacija „Progresas / Regresas“, tyrinėjanti, kaip technologinė pažanga veikia vyresnio amžiaus žmones ir visuomenės požiūrį į juos. Rudenį ją pakeis paroda, skirta kūrybai, ieškančiai autentiškumo ir laisvės nuo akademinių taisyklių, bei skirtingam panašaus meno vertinimui.
Dėmesys socialiniam poveikiui
Parodos ir kultūrinės edukacijos veiklos 2026–aisiais išlieka esminėmis MO muziejaus veiklos ir poveikio kryptimis, o poveikis tampa dar svarbesniu raktažodžiu vertinant nuveiktus darbus. Praėjusiais metais pradėjęs kryptingai analizuoti kuriamą socialinį poveikį, MO muziejus tai aktyviai tęs ir toliau.
„Po 2025–uosius paženklinusių pilietinės visuomenės protestų kaip niekada aiškiai matome: reikia, kad kuo daugiau žmonių jaustų vertę, prasmę, atsvarą ir bendrystę kultūroje. Taip mąstydami kuriame MO nuo pat pradžių, o praėjusiais metais nusprendėme pradėti sistemiškai vertinti savo kuriamą socialinį poveikį.
Mums rūpi ir pasiekiamų žmonių skaičius, ir dar gilesnis žvilgsnis. Pradedame analizuoti, kiek mūsų kuriamos parodos ir kitos veiklos prisideda prie visuomenės atsparumo stiprinimo – kaip ugdo kritinį ir kūrybinį mąstymą, plečia akiratį, skatina reflektuoti savo nuostatas, atsiverti įvairioms perspektyvoms, pamatyti save platesniame kontekste ar patirti ryšį su kitu“, – pasakoja MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė.
Pirmoje metų pusėje kuriamą poveikį įsivertinti leis plataus masto tyrimai, lydintys MO veiklą švietimo srityje. Kartu su MO didžiuoju parteriu „Erudito licėjumi“ nuo praėjusių metų rugsėjo vykdomas 9 klasės moksleivių tyrimas, trunkantis visus mokslo metus, leis pamatuoti ir įvertinti MO edukacijose taikomų metodų poveikį mokymosi procese. Kultūrinio ugdymo metodų poveikį projekto „Tūkstantmečio mokyklos“ rėmuose MO muziejus taip pat matuos Kaune – čia išplėstinis taikomosios antropologijos tyrimas bus atliktas su 500 mokinių iš skirtingų ugdymo įstaigų.
Pamėgti formatai ir nauji atradimai
Šiemet MO lankytojų, kaip įprasta, lauks ne tik parodos, bet ir renginiai, kuriuose sau vietą atras pačių įvairiausių interesų ir pomėgių turintieji. Pasiilgusių ramaus, ryšį su savimi ir supančia aplinka stiprinančio buvimo lauks Mindfulness – arba dėmesingo įsisąmoninimo – užsiėmimai didžiojoje parodoje. Sekmadieniais MO muziejus išliks šeimų erdve – Šeimų sekmadienių programoje jos atras spektaklius, teatrinius žaidimus bei edukacinius užsiėmimus vaikams nuo mažiausių iki vyriausių.
Į renginių salę taip pat sugrįš jau kone kultinėmis tapusios lektoriaus Ričardo Jankausko paskaitos „Back2School“, o vasaros metu pakvies naujų ir netikėtų atradimų, šviežiausių garsų bei balsų pasiūlantys nemokami „MO lauke“ poezijos skaitymai bei koncertai. Prie jų 2026–ųjų vasarą prisijungs ypač sėkmingai startavęs mezgimo vakarėlių formatas „Knit Happens“, į MO terasą kviečiantis skirtingų rankdarbių formų entuziastus.
Nuo sausio mėnesio MO hole lankytojai taip pat galės išbandyti, kaip šiuolaikinės technologijos įsilieja į kūrybinį procesą. Čia įsikursiančios interaktyvios patirtys, paremtos dirbtiniu intelektu, pasiūlys galimybę tarpininkaujant technologijoms kurti bendrą su kitais lankytojais kūrinį bei tyrinėti skirtingas meno formas.
Visa tai – tik dalis MO muziejuje lankytojų 2026–aisiais laukiančio veiksmo. Ekskursijos, parodų atidarymo MOratonai, su kitomis kultūros organizacijomis pristatomi renginiai bei kitos įprastos, bet kaskart kitokios MO veiklos ir šiemet pasiūlys naujų patirčių bei atradimų.
Daugiau apie renginius MO muziejuje: https://mo.lt/kalendorius
