## KTU Tyrėja Įspėja: Kaip Maisto Sistemos Veikia Planetos Sveikatą ir Ką Galime Padaryti
Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas nebėra tik teorinės grėsmės – jie jau dabar daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Jei nesiimsime ryžtingų veiksmų, ateityje susidursime su dar didesnėmis problemomis, kurios palies įvairias gyvenimo sritis. Todėl mokslininkai ir politikai vis aktyviau diskutuoja apie būdus, kaip kovoti su šiais iššūkiais.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto doktorantė Rūta Pelikšienė atkreipia dėmesį, kad šių metų lapkritį vyko dvi svarbios tarptautinės konferencijos, skirtos klimato kaitos problemoms spręsti. Šios konferencijos pritraukė šimtus delegatų iš viso pasaulio: mokslininkų, politikų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, žurnalistų ir kitų suinteresuotų šalių.
Rūta Pelikšienė / ktu nuotr.
Mėnesio pradžioje Kalijoje, Kolumbijoje, įvyko Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konferencija (COP16), o iškart po jos Baku, Azerbaidžane, prasidėjo JT klimato kaitos konferencija (COP29).
COP susitikimai yra svarbi platforma, kurioje susitinka įvairių grupių, nuomonių ir interesų atstovai iš skirtingų šalių. Šios konferencijos padeda siekti bendrų tikslų kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu. Nors pagrindinės šių metų konferencijų temos buvo skirtingos, jos yra glaudžiai susijusios. Viena iš svarbiausių sąsajų yra maisto tema.
### Biologinė Įvairovė – Svarbi Maisto Sistemų Dalis
Biologinės įvairovės apsauga apima ne tik laukinės gamtos, gyvūnų ar augalų išsaugojimą. Ji yra būtina užtikrinant maisto sistemų saugumą. Maisto sistemos yra sudėtingi globalūs tinklai, apimantys maisto gamybos ir vartojimo procesus nuo ūkio iki stalo. Ryšys tarp biologinės įvairovės ir maisto sistemų yra ypač svarbus.
Mūsų maisto gamybos ir vartojimo būdai daro didelę įtaką planetos biologinei įvairovei. Plečiant žemės plotus gyvulininkystei, kertant miškus, naudojant pesticidus žemės ūkyje ir naikinant natūralias ekosistemas, prisidedame prie gyvūnų ir augalų rūšių nykimo ir biologinės įvairovės mažėjimo visame pasaulyje.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Biologinė įvairovė yra būtina norint užtikrinti, kad maisto sistemos būtų saugios, atsparios ir galėtų išmaitinti augančią populiaciją. Pavyzdžiui, sveikam dirvožemiui reikalinga įvairi bakterijų, grybų ir mikroorganizmų įvairovė. Apdulkintojai vabzdžiai yra būtini daugumos maistinių kultūrų dauginimuisi, todėl jų nykimas tiesiogiai veikia maisto sistemas.
Mažėjant biologinei įvairovei žemės ūkyje, didėja poreikis naudoti toksiškus pesticidus apsisaugoti nuo kenkėjų. Be to, biologinė įvairovė yra būtina siekiant didinti maisto sistemų atsparumą klimato kaitos sukeltiems reiškiniams, tokiems kaip sausros ar potvyniai.
### Tarptautiniai Susitarimai ir Maisto Sistemos
COP16 konferencijoje daug dėmesio skirta pažangai, siekiant 2022 m. priimtame Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės susitarime įvardintų tikslų. Šis susitarimas yra laikomas istoriniu dėl ambicingų tikslų apsaugoti planetos biologinę įvairovę.
Pavyzdžiui, iki 2030 m. planuojama užtikrinti, kad beveik trečdalis pažeistų sausumos, vidaus vandenų, jūrų ir pakrančių ekosistemų būtų veiksmingai atkurtos, o trečdalis sausumos, vidaus vandenų, jūrų ir pakrančių plotų – apsaugoti.
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Norint pasiekti daugelį Kunmingo ir Monrealio susitarime įvardintų bioįvairovės apsaugos tikslų, reikalingi reikšmingi pasaulinių maisto sistemų pokyčiai. Tačiau, nepaisant to, kad globalios maisto sistemos įvairiose tarptautinių organizacijų, įskaitant ir JT, ataskaitose yra įvardijamos kaip pagrindinis veiksnys, lemiantis biologinės įvairovės nykimą, jos net nėra įvardijamos minėtame dokumente.
Todėl nenuostabu, kad maisto sistemų pokyčiai netapo svarbia COP16 konferencijos tema. Kita vertus, vienu iš reikšmingesnių šios konferencijos pasiekimų galima įvardyti aiškiai deklaruotą sąsają tarp biologinės įvairovės ir klimato kaitos bei poreikio apie šias glaudžiai tarpusavyje susijusias problemas kalbėti kartu.
### Klimato Kaita ir Maisto Tvarumas
COP29 konferencijoje Baku dalyviai diskutavo apie klimato kaitą. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas finansams – kaip ir kas turėtų finansuoti klimato politikos priemones, skirtas pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Tačiau diskutuota ir daugeliu kitų temų, o viena iš dienų buvo skirta „Maisto, žemės ūkio ir vandens” temai.
Asociatyvi / DELFI nuotr.
Maisto sistemos yra ypač svarbios klimato kaitos kontekste. Šių metų JT Darnaus vystymosi tikslų ataskaitoje teigiama, kad maisto sistemos sukuria trečdalį visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Gyvulininkystės sektorius sudaro apie 60 procentų šio skaičiaus. Todėl, norint mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir spręsti klimato kaitos problemas, būtina mažinti priklausomybę nuo gyvūninės kilmės maisto ir transformuoti dabartines maisto vartojimo praktikas.
Specialioje JT Aplinkos programos ataskaitoje, paskelbtoje 2023 m., prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulinis mėsos vartojimas augs mažiausiai 50 procentų. Augantis mėsos poreikis lemia vis didesnių žemės plotų poreikį, natūralių buveinių nykimą bei ekologinę taršą. Tai turi itin neigiamą poveikį tiek klimato kaitos, tiek biologinės įvairovės problemoms.
Tačiau pasaulio lyderiai COP29 susitikime nepasinaudojo proga pasiekti proveržio šioje srityje. Ryškiausiu pasiekimu maisto sistemų temoje galima laikyti naujai sukurtą „Baku Harmoniya klimato iniciatyvą ūkininkams”.
Šia iniciatyva siekiama suteikti platformą bendradarbiavimui, gerinti sąlygas investuoti į maisto sistemų pertvarkas viešajame ir privačiame sektoriuose bei remti klimato kaitai atsparių kaimų ir kaimo bendruomenių plėtrą. Tačiau nė vienas iš šių siekių nėra pakankamai ambicingas ar nukreiptas į reikalingo masto maisto sistemų pokyčių skatinimą.
Asociatyvi / „Rimi“ nuotr.
### Kaip Išsaugoti Planetą? Asmeniniai Sprendimai
Taigi, kaip išsaugoti planetą susiduriant su klimato kaitos bei biologinės įvairovės nykimo problemomis, kai pasaulio lyderiai skiria mažai dėmesio maisto sistemų pokyčiams? Laukiant globalių ir sisteminių pokyčių, svarbu prisiminti, kad maisto sistemų transformacija turi vykti visais lygmenimis, todėl prasminga priimti asmeninius sprendimus.
Jau minėtoje 2023 m. paskelbtoje JT specialioje ataskaitoje pabrėžiama, kad dauguma žmonių vartoja gyvūninius produktus dėl jų skonio. Tokiam vartojimui pakeisti pakanka asmeninio apsisprendimo, pavyzdžiui, atsisakyti gyvūninės kilmės maisto kartą ar du per savaitę. Be to, subalansuota, augaliniu maistu paremta mityba yra ne tik palanki aplinkai ir planetai, bet ir sveikatai.
„EAT-Lancet” komisijos paskelbtoje ataskaitoje skaičiuojama, kad pasaulinio masto perėjimas prie augaliniu maistu paremtos mitybos leistų išvengti apie 11 milijonų mirčių per metus.
Prisidėti prie globalių maisto sistemos pokyčių galima ir kitaip, pavyzdžiui, nešvaistant maisto. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatas (UNFCCC) skelbia, kad iššvaistytas maistas ir maisto atliekos sukuria iki 8–10 procentų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tai beveik penkis kartus daugiau nei aviacijos sektorius. Todėl net ir nepereinant prie augalinės mitybos galima ženkliai prisidėti prie planetos gerovės.
Klimato kaitos ir biologinės įvairovės problemų sprendimas yra mūsų rankose – ir mūsų lėkštėse.
