Pranešimas spaudai, 2026 m. gegužės 30 d. (Naujienos ● Nuotraukos ● Transliacijos ir vaizdo įrašai)
NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija vyko Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose 2026 m. gegužės 29 d. – birželio 1 d.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šiandieniniame NATO PA Politinio komiteto posėdyje pristatė pirmąjį pranešimą apie Lietuvos strateginius prioritetus NATO ir naujas saugumo priemones.
Savo kalboje p. Budrys teigė, kad geopolitinė tvarka, dešimtmečius užtikrinusi globalų stabilumą, keičiasi, nes plečiasi nestabilumo zonos, autoritarinės valstybės tampa vis labiau įžūlios, o galios politika grįžta į madą.
„Rusija bando destabilizuoti ir įbauginti mus bei išbandyti mūsų atsparumą, budrumą ir ryžtą. Visų pirma, ji siekia atgrasyti mus nuo paramos Ukrainai. Rusija, kartu su savo nenuosekliu autoritarinių bendrininkų tinklu, tęsia bandymus suskaidyti ir pertvarkyti euroatlantinę saugumo architektūrą, kad ji atitiktų jos pačios strateginius ir grobuoniškus interesus“, – pabrėžė p. Budrys. Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu į Baltijos šalių ir kitų sąjungininkų oro erdvę įsibrovę dronai kelia rimtą susirūpinimą dėl saugumo visame NATO rytiniame flange, ir paragino imtis vieningo, visapusiško ir patikimo atsako.
„Lietuva toliau imasi veiksmų nacionaliniu lygiu, siekdama sustiprinti savo oro gynybą. Mūsų individualios ir kolektyvinės pastangos – visų pirma, prioritetinės investicijos, geresnis koordinavimas ir procedūros, patobulinta teisinė bazė ir papildomų pajėgumų dislokavimas prioritetiniuose sektoriuose – yra būtinos norint įveikti šiuos iššūkius“, – sakė p. Budrys. Kalbėdamas apie naujas bendras saugumo priemones, p. Budrys paragino NATO sustiprinti budrumo veiklą Baltijos jūroje, dislokuoti papildomas oro stebėjimo priemones, įskaitant kinetinius ir nekinetinius kovos su dronais pajėgumus, ir pereiti nuo NATO oro policijos prie oro gynybos, įskaitant gynybą nuo bepiločių orlaivių. P. Budrys taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę bei bendradarbiavimą gynybos pramonėje, taip pat greitą Rytinio flango atgrasymo iniciatyvos įgyvendinimą.
„NATO Parlamentinės Asamblėjos darbas vaidina svarbų vaidmenį stiprinant sąjungininkų vienybę ir padedant palaikyti tvirtą visuomenės paramą sudėtingiems, bet būtiniems sprendimams, reikalingiems patikimai kolektyvinei gynybai. Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimas suteiks svarbią galimybę pademonstruoti, kad NATO ir toliau yra visiškai pajėgi apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos colį. Mūsų priešininkai mus vertins pagal darbus, o ne pagal žodžius“, – sakė p. Budrys.
P. Budrys apibrėžė trigubą veiksmų kryptį: vienybės išsaugojimas, Europos gynybos stiprinimas ir paramos Ukrainai teikimas. Jis pažymėjo, kad nėra kito būdo įveikti kritinius pajėgumų trūkumus ir sustiprinti gynybos pramonę, kaip tik reikšmingai ir skubiai padidinti Europos išlaidas gynybai. „Todėl skubus Europos gynybos pramonės stiprinimas nėra pasirinkimas – tai būtina“, – pabrėžė p. Budrys.
Jis pažymėjo, kad stiprus JAV buvimas Europoje išlieka nepakeičiamas tiek kaip atgrasymo priemonė, tiek kaip matoma sąjungininkų ryžto išraiška. „Kalbant apie mūsų pačių stipresnę gynybą, mūsų artimiausias tikslas yra užtikrinti, kad europiečiai taptų pajėgiais JAV saugumo partneriais – lygiaverčiais suinteresuotaisiais subjektais, prisiimančiais didesnę atsakomybę už savo pačių gynybą“, – pabrėžė jis.
P. Budrys teigė, kad naujas Europos saugumo modelis turėtų būti ir bus kuriamas aktyviai dalyvaujant Ukrainai. „Taip pat labai svarbu, kad NATO ir toliau remtų Ukrainą per Prioritetinį Ukrainos poreikių sąrašą ir kitas iniciatyvas. Tačiau parama negali remtis tik saujelės sąjungininkų pečiais. […] Tuo pat metu turime pasimokyti iš Ukrainos – skubiai ir rimtai. Jos sunkiai išmoktos pamokos turi būti išmoktos, paverstos veiksmais ir atsispindėti mūsų pačių gynybos pozicijoje. Ukrainos integracija į Europą turi būti progresyvi ir tvari – o Ukrainos narystė ES būtų stipriausia nemokslinė saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek Europai“, – sakė p. Budrys. Jis pabrėžė, kad Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų pasiųsti aiškų signalą tiek mūsų sąjungininkams, tiek mūsų priešininkams: NATO išlieka vieninga, stipri ir pajėgi apginti savo žmones, savo teritoriją ir savo vertybes.
NATO PA Politinio komiteto posėdyje pranešimus taip pat skaitė NATO PA Politinio komiteto generalinė pranešėja Natalia Pouzyreff, Rytų studijų centro direktoriaus pavaduotoja ir Saugumo ir gynybos departamento vadovė Justyna Gotkowska ir NATO Rusijos politikos koordinavimo skyriaus vadovė dr. Stella Adorf.
Ryšius su Indija, strateginius NATO interesus ir parlamentinės diplomatijos vaidmenį apžvelgė NATO PA pakomitečio NATO partnerystės klausimais pranešėjas Timas Roca ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (LSE) tarptautinių santykių docentas dr. Rohanas Mukherjee.
Tema „Didžioji Šiaurė dėmesio centre: strateginiai imperatyvai transatlantinei bendruomenei“ buvo nagrinėta Politinio komiteto popietiniame posėdyje. Apžvalgas pateikė Iris A. Ferguson, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos, Rusijos ir Eurazijos programos vyresnioji bendradarbė, ir Simona Malpezzi, NATO PA Transatlantinių santykių pakomitečio pranešėja.
Komitetų posėdžiai ir plenarinė sesija tiesiogiai transliuojami Seimo interneto svetainėje ir „YouTube“ kanaleAtviras Seimas. Nuotraukos iš visų renginių skelbiamos Seimo „Flickr“paskyroje ir yra nemokamos naudoti, nurodant šaltinį: Olga Posaškova, Viktorija Chorna, Ūla Liškevičiūtė arba Lina Žižliauskaitė.
Daugiau naujienų apie NATO PA pavasario sesiją Vilniuje 2026 m. gegužės 30 d. – birželio 1 d. rasite ČIA.
Lietuva paskutinį kartą priėmė NATO PA pavasario sesiją 2022 m., kai ji buvo skubiai perkelta iš Kyjivo į Vilnių po Rusijos agresijos prieš Ukrainą.
