Lietuvoje artėja reikšmingi nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pokyčiai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios naujas mokesčio modelis, kuris palies kur kas platesnį gyventojų ratą nei iki šiol. Jei anksčiau NT mokestį mokėjo tik prabangaus turto savininkai, tai naujoji tvarka įveda „pagrindinio būsto“ sąvoką ir skirtingus tarifus papildomam turtui.
Tačiau mokesčių ekspertų ir teisininkų teigimu, egzistuoja konkretūs mechanizmai ir lengvatos, leidžiančios optimizuoti išlaidas.
Pagrindinis būstas: kas saugus, o kam teks susimokėti?
Svarbiausia naujovė – 450 000 eurų neapmokestinamoji riba pagrindiniam gyvenamajam būstui (asmenims, deklaravusiems ten gyvenamąją vietą). Jei jūsų būsto mokestinė vertė nesiekia šios sumos, mokesčio mokėti nereikės.
- Sutuoktinių privalumas: jei būstas priklauso abiem sutuoktiniams, neapmokestinamoji riba padvigubėja iki 900 000 eurų. Tai vienas paprasčiausių būdų išvengti mokesčio – užtikrinti, kad turtas būtų registruotas abiejų partnerių vardu.
Antrasis ir paskesnis turtas – nauji „laiptai“
Situacija keičiasi turint daugiau nei vieną NT objektą (investicinius butus, sodybas, sodo namelius). Šiam turtui taikoma kur kas žemesnė neapmokestinamoji riba – 50 000 eurų.
- Progresiniai tarifai: viršijus 50 tūkst. eurų ribą, taikomi tarifai nuo 0,2 % iki 1 %. Pavyzdžiui, daliai nuo 50 iki 200 tūkst. eurų taikomas 0,2 % tarifas.
- Lengvata šeimoms: daugiavaikėms šeimoms (3 ir daugiau vaikų) arba auginantiems neįgalų vaiką, numatytos specialios nuolaidos – jų mokama mokesčio suma gali būti mažinama net 75 %.
3. Kaip teisėtai mokėti mažiau?
Ekspertai išskiria kelis pagrindinius būdus, kaip gyventojai gali sumažinti mokestinę naštą:
- Vertės perskaičiavimas: mokestis skaičiuojamas pagal Registrų centro nustatytą mokestinę vertę. Jei manote, kad nustatyta vertė yra per didelė (pvz., būstas yra prastos būklės), savininkas turi teisę pateikti skundą arba individualų turto vertinimą. Jei individualus vertinimas skiriasi daugiau nei 20 %, Registrų centras gali patikslinti mokestinę vertę.
- Gyvenamosios vietos deklaravimas: kadangi pagrindiniam būstui taikoma itin aukšta lengvata, kritiškai svarbu teisingai deklaruoti gyvenamąją vietą tame objekte, kurio vertė didžiausia.
- Turto išskaidymas: kai kuriais atvejais šeimos nariai turtą padalija (pvz., perleidžia dalį suaugusiems vaikams), taip išnaudodami kiekvienam asmeniui tenkančias neapmokestinamąsias ribas.
4. Pavojingoji zona – apleistas turtas
Verta atkreipti dėmesį, kad savivaldybės turi teisę apleistam, nenaudojamam ar neprižiūrimam turtui taikyti maksimalų tarifą (iki 4–5 %). Norint išvengti šių „baudos“ mokesčių, savininkai skatinami bent minimaliai susitvarkyti turimus objektus arba juos realizuoti rinkoje.
Kada reikės mokėti?
Nors nauja tvarka įsigalioja 2026 m., pirmąsias sąskaitas pagal naują modelį gyventojai gaus 2027 m. (už praėjusius 2026 metus). Iki tol savivaldybės turi patvirtinti konkrečius tarifus savo teritorijose.
Informacijos resursai:
- Lietuvos Respublikos Seimas (LRS): Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektai ir priimtos redakcijos (2024-2025 m.).
- Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI): Oficialūs paaiškinimai apie NT mokesčio tarifus, deklaravimo tvarką ir lengvatas.
- Registrų centras: Informacija apie masinį turto vertinimą ir mokestinės vertės nustatymo metodiką.
- Mokesčių SUFLERIS / Widen Legal: Teisinės ir mokestinės apžvalgos apie 2026 m. reformos poveikį fiziniams asmenims.
D.U.K. apie naująjį nekilnojamojo turto (NT) mokestį
Ar man reikės mokėti mokestį už butą, kuriame gyvenu?
Daugumai gyventojų – ne. Jei tai yra jūsų vienintelis būstas, kuriame deklaravote gyvenamąją vietą, jam taikoma 450 000 eurų neapmokestinamoji riba. Kadangi daugumos butų Lietuvoje vidutinė mokestinė vertė nesiekia šios sumos, mokesčio mokėti nereikės. Jei būstas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ši riba padvigubėja iki 900 000 eurų.
Kaip skaičiuojamas mokestis, jei turiu butą mieste ir sodybą kaime?
Tokiu atveju vienas objektas (paprastai tas, kuriame esate deklaruotas) laikomas pagrindiniu būstu su aukšta lengvata. Antrajam objektui (sodybai ar investiciniam butui) bus taikoma kur kas mažesnė neapmokestinamoji riba – 50 000 eurų.
Taikomas tarifas svyruoja nuo 0,2 % iki 1 %, priklausomai nuo vertės.
Jei sodybos mokestinė vertė yra, pavyzdžiui, 70 000 eurų, mokestį mokėsite nuo skirtumo (20 000 eurų).
Iš kur žinoti, kokia yra mano turto „mokestinė vertė“?
Svarbu suprasti, kad mokestis skaičiuojamas ne pagal rinkos kainą (už kiek parduotumėte būstą šiandien), o pagal Registrų centro nustatytą mokestinę vertę. Ją galite pasitikrinti nemokamai Registrų centro savitarnoje pagal unikalų pastato numerį arba adresą. Šios vertės perskaičiuojamos kas 5 metus masinio vertinimo būdu. Jei Registrų centro vertė gerokai viršija realią būklę, galite teikti individualų vertinimą vertei patikslinti.
