Lietuvos energetikos agentūra (LEA) prognozuoja, kad nuo ateinančių metų pradžios degalų kainos šalyje turėtų kilti. Dyzelino kaina, prognozuojama, šoktels ženkliausiai – vidutiniškai apie 12 centų už litrą, tuo tarpu benzinas brangs maždaug 3 centais.
„Jeigu vertintume vidutines kainas ir bandytume prognozuoti, tai benzino kaina dėl didesnių mokesčių galėtų padidėti apie tris centus už litrą, o dyzelino – apie 12 centų už litrą. Tačiau galutinė kaina priklausys nuo pasaulinių naftos kainų svyravimų“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė LEA direktorė Agnė Bagočiutė.
Agentūros specialistai pateikia ir kainų prognozes ateinantiems metams. Pesimistiniu scenarijumi, 2025 metais benzino litras galėtų kainuoti 1,54 euro (2024 metais – 1,46 euro), o optimistiniu – 1,43 euro. Dyzelino kaina, atitinkamai, galėtų siekti 1,63 euro (2024 metais – 1,46 euro) arba 1,52 euro.
A. Bagočiutė atkreipė dėmesį, kad didėsiantys akcizai degalams neturėtų itin stipriai paveikti galutinės kainos. Ji priminė, kad šiais metais akcizas dyzelinui jau buvo padidintas, tačiau degalų kaina šiuo metu yra net 4 centais mažesnė nei metų pradžioje.
„Galutinę degalų kainą lemia ne tik mokesčiai. Ji priklauso ir nuo naftos kainos, gamintojo bei kitų faktorių. Šiais metais naftos kaina mažėjo, o bendros tendencijos rodo, kad ir kitais metais didelio naftos kainų augimo nesitikima“, – komentavo LEA direktorė.
Be to, pasak jos, Lietuvoje degalai šiuo metu yra pigesni nei kaimyninėse valstybėse. „Visus šiuos metus Lietuvoje degalų kainos buvo mažesnės ir reikšmingai mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje. Šie metai yra pirmieji per pastaruosius kelerius metus, kai Lietuvoje degalų kainos yra mažesnės nei Lenkijoje“, – sakė A. Bagočiutė.
Elektros ir šilumos kainos išliks stabilios
LEA prognozuoja, kad elektros kainos 2025 metais išliks panašios į šių metų lygį.
„Elektros kainos stabilizavosi. Šiais metais vidutinė elektros kaina siekia apie 85–86 eurus už megavatvalandę. Tokias kainas matėme prieš 4 metus. Kitais metams prognozuojamos labai panašios kainos – vidurkis apie 90 eurų už megavatvalandę“, – teigė A. Bagočiutė.
Ji pažymėjo, kad vartotojų mokama kaina priklausys nuo pasirinkto plano. „Jei kalbame apie kainas, kurias mato vartotojai, tai jos priklausys nuo pasirinkto plano. Fiksuotų kainų planų vartotojai šiemet mokėjo net apie 2,5 procento mažiau nei pernai“, – sakė LEA direktorė.
„Mažiausiai šiemet mokėjo visuomeniniai vartotojai. Nefiksuotų kainų planų vartotojai, palyginti su visuomeniniu tiekimu, šiemet mokėjo nereikšmingai daugiau. Kol kas kitais metais matysime labai panašias kainas“, – pridūrė LEA vadovė.
A. Bagočiutė pasidžiaugė, kad šiais metais Lietuva pasiekė elektros gamybos rekordą. „Šie metai yra rekordiniai. Tiek elektros Lietuva negamino nuo 2009 metų. Pasigaminome daugiau nei pusę to, ką suvartojome, ir didžioji dalis (daugiau nei 50 procentų) buvo pagaminta vietoje. Vis mažiau importuojama. Augo tiek saulės, tiek vėjo elektrinių instaliuotoji galia“, – sakė LEA direktorė.
„Artėjame prie 4 gigavatų (elektrinių galios – BNS), kas atrodė nepasiekiama. Šiuo metu turime apie 3,7 gigavato, iš jų arti 2 gigavatų – saulės elektrinės“, – teigė A. Bagočiutė.
Taip pat prognozuojamas stabilumas šildymo kainų srityje. „Kitiems metams matomos labai panašios kainos, nes biokuras – pagrindinė Lietuvos šilumos sektoriaus kuro rūšis – kainuoja panašiai kaip dabar, šių metų pabaigoje“, – sakė A. Bagočiutė.
Pasak jos, nepaisant padidėjusių mokesčių, šilumos kainos šiemet išliko stabilios. „Šilumos kainos šiais metais yra mažesnės nei pernai. Gruodžio mėnesio sąskaitos yra labai panašios į praėjusių metų, tai lėmė tai, kad šiemet nebeturime nulinio PVM ir grįžo 9 procentai PVM. Tačiau biokuro kainų sumažėjimas lėmė, kad net ir prisidėjus PVM, kainos išliko tos pačios“, – apibendrino ji.
