Prezidentas Gitanas Nausėda spalio 16-ąją Belgijos sostinėje Briuselyje pareiškė, kad didesnis Lietuvos biudžeto deficitas yra neišvengiama šalies saugumo ir gynybos stiprinimo kaina. Pasak jo, didindama fiskalinį deficitą Lietuva siekia sumažinti „saugumo deficitą“.
Anksčiau gynybos pajėgumus buvo galima sukurti pigiau
G. Nausėdos teigimu, Lietuva dešimtmečiais nepakankamai investavo į savo saugumą ir gynybą. Prezidentas pabrėžė dėl to nepriekaištaujantis ankstesnėms Vyriausybėms, nes tuo metu geopolitinė padėtis buvo kitokia.
„Tiesiog buvo kitokia geopolitinė situacija ir mes nepadarėme tų darbų, kuriuos dabar matome, kad būtinai reikėjo padaryti“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
Pasak prezidento, investuoti į gynybą prieš penkerius ar dešimt metų būtų buvę racionaliau, nes karinė įranga, amunicija ir technologijos kainavo pigiau. Dabar šioje rinkoje konkuruoja daug valstybių, todėl kainos sparčiai kyla, o reikiamiems pajėgumams sukurti tenka skirti daugiau lėšų.
G. Nausėda prognozavo, kad 2027 metais Lietuvos gynybos finansavimas sieks apie 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis taip pat pabrėžė, jog finansavimas turi būti nuoseklus, nes šalis kuria nacionalinę diviziją.
Prezidento teigimu, būtina užtikrinti visus šiam kariniam junginiui reikalingus pajėgumus, kad divizija ne tik egzistuotų „ant popieriaus“, bet ir galėtų realiai veikti.
Gynybai numatyta skirti 4,8 mlrd. eurų
Spalio 16 dieną Vyriausybė pritarė 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektui, kurį toliau svarstys Seimas. Projekte numatyta, kad 2027 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarys 3,8 proc. BVP ir viršys Europos Sąjungos fiskalinėse taisyklėse nustatytą 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribą.
Nepritaikius Europos Komisijos – ES vykdomosios institucijos – išlygos karinėms išlaidoms, deficitas siektų 4,8 proc. BVP. Ši išlyga leidžia iki 2028 metų į deficito vertinimą neįtraukti dalies papildomų gynybos išlaidų, sudarančių iki 1,5 proc. BVP.
Finansų ministerijos skaičiavimu, 2027 metais valdžios sektoriaus skola turėtų pasiekti 48,2 proc. BVP. 2028 metais prognozuojamas 4,6 proc. BVP deficitas, o netaikant karinių išlaidų išlygos jis siektų 4,7 proc. BVP. Skola tuomet turėtų išaugti iki 50,7 proc. BVP.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Valstybės gynybos fondu 2027 metais sudarys 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Iš šios sumos 896,4 mln. eurų bus Gynybos fondo lėšos. Pridėjus 60 mln. eurų 2026 metų likutį, fondas kitąmet turės 956,4 mln. eurų.
Nors gynybai skiriama suma 2027 metais padidės 34,8 mln. eurų, jos dalis sumažės nuo 5,38 proc. BVP 2026 metais iki 5 proc. BVP 2027-aisiais. Tokį pokytį lems numatomas Lietuvos ekonomikos augimas.
Kubilius paragino numatyti deficito mažinimo kelią
Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius perspėjo, kad didėjantis Lietuvos deficitas kelia susirūpinimą. Jis paragino parengti aiškią strategiją, kuri leistų pirmiausia sustabdyti deficito augimą, o vėliau jį sumažinti.
A. Kubilius kartu pabrėžė nekritikuojantis Vyriausybės sprendimo prioritetą teikti gynybai. Finansų ministras Taurimas Valys savo ruožtu nurodė, kad Lietuva su Europos Komisija derasi dėl gynybos išlaidoms taikomos išlygos pratęsimo.
