Nors Lietuvos pajūryje dedamos pastangos gerinti žmonių su judėjimo negalia prieinamumą, daugelis paplūdimių ir pakrančių vietovių vis dar kelia sunkumų. Net ir specialūs takai ne visada užtikrina patogią prieigą dėl nuolydžių, smėlio ar sezono metu vykdomos priežiūros.
Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė, kritiškai vertina situaciją Palangoje, ypač galimybes savarankiškai pasiekti vietas, iš kurių atsiveria jūros vaizdas. Pasak jos, Palangos tilto nuolydis yra per status, o Meilės alėjos gale esantis ženklu pažymėtas takas dažnai būna užneštas smėliu ir per siauras.
Panašių problemų pastebima ir Klaipėdoje. Nors takai įrengti, kai kur pasitaiko aukščio skirtumų, slenksčių ar vietų, kur vežimėlių ratai klimpsta. Kaip teigiamą pavyzdį G. Žemaitaitytė-Buinevičė mini Liepoją Latvijoje, kur paplūdimyje įrengtas platus medinis takas ir pritaikyti tualetai.
Rasa Ostrauskienė, Lietuvos paraplegikų asociacijos atstovė, Mončiškėse esančio Landšafto terapijos ir rekreacijos centro administratorė, pažymi, kad patogiai prie jūros gali ilsėtis žmonės su negalia vos keliose vietose. Mončiškėse esanti prieiga prie paplūdimio ir aikštelė ant kopos yra vienas iš nedaugelio išimčių, tačiau ir čia galimybės priklauso nuo sezono – rudenį mediniai takai prie vandens nuimami.
Žiemos iššūkiai
Šaltuoju metų laiku prieinamumo problemos dar labiau išryškėja. Sniegas, ledas ir nenuvalyti takai gali visiškai apriboti galimybę judėti pajūryje. G. Žemaitaitytė-Buinevičė mini, kad jei vasarą situacija sudėtinga, tai žiemą, kai takai nebūna valomi, ji tampa dar sudėtingesnė.
R. Ostrauskienė su vyru, abu judantys vežimėliais, žiemą kartais apskritai atsisako išvykų arba iš anksto ieško vietų, kuriose įmanoma judėti.
Savivaldybė žada gerinti sąlygas
Palangos miesto savivaldybės atstovė Kristina Baltutienė teigia, kad mieste nuosekliai plėtojama ir atnaujinama paplūdimių infrastruktūra. Žmonėms su judėjimo negalia pritaikytos prieigos ir takai įrengti keliose vietose, pavyzdžiui, ties Birutės parku, Lino taku, Monciškių paplūdimyje ir Šventojoje. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinant prieinamumą svarbu atsižvelgti į visą žmogaus kelią nuo atvykimo į paplūdimio teritoriją iki vandens pakrantės.
Atsižvelgiama į žmonių su negalia ir jiems atstovaujančių organizacijų pastabas. Šiemet rugpjūtį Šventojoje surengtame Gerovės tarybos posėdyje vertintos paplūdimio prieigos, pakeistas pėsčiųjų tako nuolydis, todėl paplūdimį tapo lengviau pasiekti savarankiškai.
G. Žemaitaitytė-Buinevičė siūlo konkrečius sprendimus, pavyzdžiui, prie Palangos tilto įrengti medinį taką ir praplatinti bei sumažinti Meilės alėjos gale esančio tako statumą. Ji pabrėžia, kad prieinamesnė aplinka reikalinga ne tik žmonėms su negalia, bet ir mamoms su vaikiškais vežimėliais ar patyrusiems laikinas traumas.
