UNESCO Pasaulio paveldo komitetas liepos 24 d. Busane, Pietų Korėjoje, be prieštaravimų priėmė sprendimą dėl Belovežo girios išsaugojimo būklės ir teigiamai įvertino Lenkijos veiksmus saugant šį tarpvalstybinį pasaulio paveldo objektą.
Lenkija parengė girios valdymo planą iki 2051 metų
Komitetas palankiai įvertino baigtą Lenkijos dalies valdymo planą. Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija nurodė, kad UNESCO įvertino hidrologinio tęstinumo apsaugą, svarbiausių rūšių stebėseną, buveinių fragmentacijos mažinimą ir miško tvorų šalinimą.
Planas buvo parengtas Lenkijos girios daliai ir perduotas UNESCO Pasaulio paveldo centrui bei Tarptautinei gamtos apsaugos sąjungai. Jį birželio 19 d. pasirašė Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska.
Šaltinio pranešime dokumentas pristatomas kaip 25 metų strategija iki 2051 m. Lenkijos ministerijos dokumentų puslapyje pats PDF taip pat pavadintas planu „iki 2051“, nors ministerijos aprašyme nurodomas 2025–2050 m. valdymo laikotarpis.
Plane numatyta saugoti objekto išskirtinę visuotinę vertę ir tvariai valdyti teritoriją, nustatant grėsmes, veiksmų kryptis, valdymo priemones ir įgyvendinimo stebėseną.
Lenkijos klimato ir aplinkos viceministras Mikołajus Dorożała pareiškė, kad Belovežo giriai „daugelį metų“ reikėjo veiksmingos ir ilgalaikės apsaugos. Pasak jo, šio „nepakeičiamo paveldo“ išsaugojimas būsimoms lenkų kartoms yra „šiuolaikinis patriotizmas“.
Giria išlieka Europos stumbro prieglobsčiu
Belovežo giria driekiasi per Lenkijos ir Baltarusijos sieną ir yra vienas paskutinių išlikusių pirmykščių žemumų miškų masyvų Europoje. UNESCO duomenimis, pasaulio paveldo objektas užima 141 885 ha, o jo apsaugos zona – 166 708 ha. Lenkijos agentūra PAP nurodo, kad šiuo metu 56,6 tūkst. ha yra Lenkijoje, o 82,3 tūkst. ha – Baltarusijoje.
Lenkijos Belovežo nacionalinis parkas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas 1979 m. 1992 m. objektas išplėstas į Baltarusijos pusę, o 2014 m. pakeistos jo ribos. UNESCO sąraše jis vertinamas pagal gamtinius kriterijus, susijusius su ekologiniais procesais ir biologinės įvairovės apsauga.
Giria geriausiai žinoma kaip Europos stumbro prieglobstis. Šaltinio pranešime nurodoma, kad Lenkijos dalyje laisvai gyvena apie 800 stumbrų, o UNESCO apraše minima apie 900 stumbrų visame objekte.
Sprendimas Lenkijai reiškia ryškų posūkį po ankstesnės tarptautinės kritikos. 2017 m. UNESCO komitetas ragino Lenkiją nedelsiant sustabdyti kirtimus ir medienos ištraukimą senuose Belovežo girios miškuose, nes komercinis medienos naudojimas galėjo kelti pavojų objekto išskirtinei visuotinei vertei.
Komitetas kartu įspėjo dėl pasienio barjerų
Naujausias komiteto dokumentas kartu pabrėžia, kad geopolitinė padėtis, pasienio barjerai ir sustabdyta Lenkijos bei Baltarusijos tarpvalstybinė kooperacija toliau kenkia ekologiniam junglumui ir objekto vientisumui.
Lenkija 2026 m. pranešė, kad 2025 m. apie 30 proc. visų bandymų neteisėtai kirsti sieną teko šiai teritorijai. Dėl saugumo situacijos esamų gyvūnų perėjų atvėrimas ar naujų įrengimas, Lenkijos vertinimu, laikomas neįmanomu.
UNESCO komiteto sprendimo projekte rimtu rūpesčiu vadinamas Lenkijos planuojamas pasienio infrastruktūros stiprinimas, įskaitant barjerų aukštinimą ir papildomą koncertinę vielą, nes tai prieštarauja 2024 m. stebėsenos misijos rekomendacijoms.
Komitetas paragino Lenkiją programai „East Shield“ atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą pagal Pasaulio paveldo poveikio vertinimo gaires ir prieš tolesnį įgyvendinimą pateikti informaciją IUCN peržiūrai.
Lenkija ir Baltarusija turi iki 2027 m. vasario 1 d. pateikti atnaujintą bendrą ataskaitą apie objekto būklę. 2027 m. pirmąjį trimestrą taip pat prašoma surengti bendrą UNESCO Pasaulio paveldo centro ir IUCN reaktyviosios stebėsenos misiją.
