„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėjo politikus dėl sparčiai augančio Lietuvos skolinimosi ir priminė 2008 metų krizės scenarijų. Pasak jo, valstybė gyventojams žada išmokas ir paslaugas, kurioms neturi pinigų, o 2029-aisiais vien palūkanoms gali tekti skirti apie 2 mlrd. eurų.
Palūkanų išlaidos per ketverius metus daugiau nei padvigubėtų
Spalio 11 dieną paskelbtoje laidoje „Delfi savaitė“ N. Mačiulis viešųjų finansų problemą apibūdino posakiu apie „dramblį kambaryje“.
„Jau beveik visas dramblys sulindo į kambarį“, – sakė ekonomistas, kaltindamas politikus, kad šie problemos nenori matyti ir toliau dalija pažadus, kuriuos tektų finansuoti naujomis skolomis.
N. Mačiulis teigė savo perspėjimą kartosiantis tol, kol kiekvienas Seimo narys įsidėmės, kad po trejų metų Lietuvai palūkanoms gali reikėti 2 mlrd. eurų.
Finansų ministerijos 2026 metų pavasario projekcija rodo kiek mažesnę, tačiau artimą sumą: 2029 metais valdžios sektoriaus palūkanų išlaidos turėtų siekti 1,7788 mlrd. eurų. Taigi ekonomisto minimi 2 mlrd. eurų yra suapvalintas vertinimas.
Ministerija prognozavo, kad šios išlaidos nuo 752,2 mln. eurų 2025 metais išaugs iki 1,0481 mlrd. eurų 2026-aisiais. 2027 metais jos siektų 1,2277 mlrd., 2028 metais – 1,4719 mlrd., o 2029 metais priartėtų prie 1,8 mlrd. eurų.
Kartu valdžios sektoriaus skola, ministerijos vertinimu, padidėtų nuo 33,259 mlrd. eurų, arba 39,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2025 metais iki 56,559 mlrd. eurų, arba 54,1 proc. BVP, 2029-aisiais.
Pabrangęs skolinimasis siaurina valdžios pasirinkimą
Spalio 8 dieną N. Mačiulis taip pat kritikavo Vyriausybės planuojamą 2027 metų valdžios sektoriaus deficitą, kuris turėtų sudaryti 3,8 proc. BVP. Ekonomisto vertinimu, toks deficitas net ir augant ekonomikai rodo, kad galimybių dalyti naujus pažadus lieka vis mažiau.
Jo teigimu, didesnis nei 3 proc. BVP deficitas turėtų būti tik laikinas. Valdžia esą turėtų kuo greičiau ieškoti būdų jį sumažinti, o ne toliau plėsti išlaidas.
N. Mačiulis atkreipė dėmesį ir į pasikeitusią skolinimosi kainą. 2021 metais Lietuva galėjo skolintis 10–15 metų laikotarpiui už mažesnes nei 1 proc. metines palūkanas, o 2026 metais skolinimosi kaina siekė apie 4,5 proc.
Ekonomisto pateiktu vertinimu, 2022 metais Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidos nesiekė 250 mln. eurų, o 2026-aisiais jau viršijo 1 mlrd. eurų. Jis taip pat teigė, kad 2027 metais jos gali priartėti prie 1,5 mlrd. eurų.
N. Mačiulis ragino pirmiausia peržiūrėti valdžios sektoriaus išlaidas, atsisakyti perteklinių procesų ir efektyviau organizuoti institucijų darbą. Mokesčių didinimas, jo nuomone, neturėtų būti pirmasis sprendimas.
Valstybės kontrolė gegužę pateikė panašią ilgalaikę kryptį: jos prognozėje 2026–2029 metais valdžios sektoriaus skola didėja nuo maždaug 45 iki 55,3 proc. BVP, o palūkanų išlaidos – nuo 1,1 iki 1,8 mlrd. eurų.
Audito institucija perspėjo, kad neradus papildomų tvarių pajamų šaltinių ateityje gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų viešųjų paslaugų. Gynybos išlaidoms taikoma fiskalinė išlyga galioja tik iki 2028 metų.
Finansų ministras ragina skolos augimo nedramatizuoti
Finansų ministras Taurimas Valys spalio 8 dieną pateikė kitokį vertinimą ir paragino augančios skolos nedramatizuoti. Lietuvos išlaidas jis palygino su Suomija, per metus skolos aptarnavimui skiriančia 4,4 mlrd. eurų, ir Italija, kuriai tai kainuoja 90 mlrd. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu nurodė, kad rengiant 2027 metų valstybės biudžetą institucijų pageidautos išlaidos jau buvo sumažintos 1,5 mlrd. eurų. Ministrams taip pat pavesta rasti dar 100 mln. eurų sutaupymų.
