Niujorko meras Zohranas Mamdani pareiškė svarstantis, ar jo administracija turi teisinę galią suimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, jei šis, kaip tikimasi, rugsėjį atvyks į mieste vyksiančią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją. Šeštadienį, liepos 18 d., transliuotoje dienraščio „The New York Times“ tinklalaidės „The Interview“ laidoje meras sakė dėl to vedantis „aktyvų pokalbį“ su miesto teisės departamentu.
Mamdani tvirtina: Netanyahu vieta – Hagoje
„Manau, kad ministras pirmininkas Netanyahu priklauso Hagai“, – laidoje kalbėjo Z. Mamdani, turėdamas omenyje Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kuris 2024 m. lapkritį išdavė arešto orderį B. Netanyahu dėl įtariamų karo nusikaltimų Gazoje. „Jis – karo nusikaltėlis, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas pareiškė kaltinimus“, – pridūrė meras. TBT orderyje B. Netanyahu ir kiti Izraelio vadovai kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, tarp jų – „badu kaip karo metodu, žmogžudystėmis, persekiojimu ir kitais nežmoniškais veiksmais“.
Z. Mamdani pripažino, kad jam neaišku, ar jis turi teisinius įgaliojimus nurodyti jo prižiūrimai Niujorko policijai (NYPD) sulaikyti užsienio valstybės vadovą. „Ką įstatymai leidžia man daryti Niujorke, tą ir darysime. Bet savo įstatymų tam nerašysime“, – sakė jis. Dar per rinkimų kampaniją praėjusį rudenį jis Izraelio veiksmus Gazoje vadino genocidu ir žadėjo nurodyti policijai suimti B. Netanyahu, jei šis įkeltų koją į miestą, o 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolius prieš Izraelį pasmerkė kaip „siaubingą karo nusikaltimą“.
Teisininkai tokį areštą vadina praktiškai neįmanomu
„The New York Times“ dar rudenį citavo teisės ekspertus, kurių vertinimu, B. Netanyahu areštas merui būtų „praktiškai neįmanomas“ ir galėtų sukelti tiesioginį konfliktą su federaline JAV valdžia. JAV nėra TBT narė ir nepripažįsta jo jurisdikcijos, o prezidentas Donaldas Trumpas 2025 m. vasarį įvedė teismui ekonomines sankcijas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio neseniai pažadėjo teismą „išardyti“, kaltindamas jį „kariaujant prieš mūsų šalį“ ne kulkomis, o „vadinamosios tarptautinės teisės jėga“. Niujorko valstijos gubernatorė Kathy Hochul dar pernai yra pareiškusi, kad meras neturi įgaliojimų suimti B. Netanyahu.
Netanyahu atkirto: „Jis – su teroro veikėjais“
Pats B. Netanyahu, kurio spalį laukia sunki perrinkimo kampanija, neseniai per radiją Z. Mamdani grasinimus nurašė ir sakė dėl jų nesijaudinantis. Jis taip pat apkaltino merą remiant „Hamas“ – šį kaltinimą Z. Mamdani neigia. „Jis – su teroro veikėjais. Problema ta, kad jis nepripažįsta ir jam nerūpi, jog tie, kurie nekenčia žydų ir Izraelio, galiausiai nekenčia Amerikos“, – Niujorko radijui WABC sakė Izraelio premjeras.
Izraelio ambasadorius JT Danny Danonas apkaltino Z. Mamdani – pirmąjį musulmoną Niujorko mero poste – nesiimant veiksmų prieš augantį antisemitizmą mieste; meras į tokius kaltinimus atsako primindamas, kad padidino finansavimą kovos su neapykantos nusikaltimais tarnybai. „Izraelio ministras pirmininkas Netanyahu atvyks į Niujorką, su pasididžiavimu kalbės JT Generalinėje Asamblėjoje ir stovėdamas prieš pasaulį išdėstys Izraelio tiesą“, – pareiškė D. Danonas. D. Trumpo paskirtas JAV ambasadorius JT Mike'as Waltzas mero grasinimą pavadino „grynu politiniu teatru“.
Demokratų parama Izraeliui silpsta
Z. Mamdani pozicija Izraelio atžvilgiu Demokratų partijoje tampa vis mažiau marginali. Trečiadienį, liepos 15 d., beveik pusė JAV Atstovų Rūmų demokratų – per šimtą narių – balsavo už pataisą, kuria būtų atimta 3,3 mlrd. JAV dolerių karinė parama Izraeliui. Pasiūlymas nebuvo priimtas, tačiau balsavimas rodo byrantį besąlygišką partijos palaikymą Izraeliui – poslinkį, matomą ir visuomenės apklausose. „Sunku rasti labiau bankrutavusią politiką nei ta, kurią mūsų šalis vykdė Gazos ir Palestinos atžvilgiu“, – tinklalaidėje sakė Z. Mamdani.
