Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) tęsia kūrybinius ryšius su Afrikos žemynu. Jau trečius metus teatras dalyvauja „Kūrybiškos Europos“ programos partnerystės projekte „Deconfining“ („Išsilaisvinimas“), kurio tikslas – stiprinti kultūrinius mainus tarp Europos ir Afrikos, įtraukiant meno centrus ir kūrėjus. Šio projekto rėmuose NKDT sukūrė spektaklį „Atidaryk duris“ (režisierius Justinas Vinciūnas) ir trumpametražį filmą „Dialogas tarp pasaulių“ (kūrėjų kolektyvas „The School of Mutants“). Pastarasis buvo pristatytas tiek Kaune, tiek Dakare.
Rugsėjo 13 d. NKDT pakvietė žiūrovus į spektaklio „Atidaryk duris“, sukurto pagal Burkina Faso dramaturgo Aristide’o Tarnagda pjesę, premjerą. Lapkričio 19 d. kino centre „Romuva“ įvyko filmo „Dialogas tarp pasaulių“ premjera, o lapkričio 22 d. jis buvo parodytas Senegalo sostinėje Dakare. Pristatyme, vykusiame Selebe Yoon galerijoje Dakaro meno bienalės metu, dalyvavo NKDT generalinis direktorius Egidijus Stancikas, meno vadovas Edgaras Klivis ir kultūros projektų bei turizmo vadybininkė Rūta Malaškevičienė.
Filmas „Dialogas tarp pasaulių“ sujungė Lietuvą ir Afriką per dviejų kino asmenybių – Jono Meko (1924–2019) ir Ousmane Sembène (1923–2007) – prizmę. Kūrėjų komanda „The School of Mutants“, kurią sudaro Stéphane Bottéro, Hamedine Kane ir Valérie Osouf, filme įkūnijo įsivaizduojamą šių menininkų dialogą. Jono Meko vaidmenį atliko režisierius Naubertas Jasinskas, o Ousmane Sembène – režisierius Alassane Sy. Filmavimo darbai vyko tiek Lietuvoje, tiek Senegale. Projekto konsultantais Lietuvoje buvo Jono Meko bičiulis, fotografas Arūnas Kulikauskas, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka ir Jono Meko vizualiųjų menų centras. Filmas sukurtas bendradarbiaujant su Dakare įsikūrusiu tarptautiniu meno ir mokslinių tyrimų centru „RAW Material Company“.
Edgaras Klivis teigia, kad filmas pateikia alternatyvią istoriją, įsivaizduojamą dviejų garsių kino kūrėjų – Jono Meko iš Lietuvos/Niujorko ir Ousmane Sembène iš Senegalo – pokalbį. Anot jo, nors Mekas ir Sembène yra tos pačios kartos menininkai, jie niekada nebuvo susitikę, tačiau abu patyrė ir savo kūryboje atspindėjo XX amžiaus antrosios pusės realijas.
„Nors jų likimai ir kinematografinis stilius skiriasi, atsiranda sąsajų ir paralelių. Abu buvo ne tik režisieriai, bet ir rašytojai – Mekas buvo poetas, o Sembène – prozininkas. Abu patyrė imperijos ir emigracijos iššūkius, todėl jiems rūpėjo tapatybės ir atminties temos. Įdomu, kad sąsajos išryškėjo abiejų filmo pristatymų metu. Kaune žiūrovams buvo parodytas mažiau Lietuvoje žinomas Sembène filmas „Juodaodė mergina“ (1966 m.), kuris nustebino modernia kino kalba, artima Naujosios bangos estetikai ir lietuviškai kino tradicijai. Dakare diskusijose akcentuotas Sembène siekis per vizualinę kalbą pasiekti paprastus žmones, kuriems jo prancūziški tekstai buvo neprieinami. Tačiau ir Meko kasdienybės grožis atspindi panašų siekį. Tokie palyginimai išplečia kultūrą už įprastų rėmų“, – sakė E. Klivis.
Egidijus Stancikas pabrėžė, kad dalyvavimas Dakaro bienalėje buvo itin svarbus: „Filmo pristatymas pritraukė įvairią auditoriją, vyko ilgos diskusijos. Šis projektas parodo, kad skirtingų kontinentų kultūros turi daug bendro. Buvo įdomu susipažinti su Afrikos menu, kuris net ir sudėtingomis sąlygomis atranda unikalią raišką. Džiaugiamės, kad projektas „Kūrybiška Europa“ suteikė ne tik kultūrinių sąsajų ir pažinčių, bet ir partnerystės perspektyvą.“
Projektas yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos, Lietuvos kultūros instituto, Kultūros ministerijos ir Kultūros tarybos. Jame dalyvauja daugiau nei 250 menininkų, 2500 kultūros organizacijų atstovų ir 400 kultūros suinteresuotųjų šalių iš daugiau nei 30 šalių, siekiant sukurti įtraukią ir tvarią Europos ir Afrikos bendradarbiavimo sistemą.
