Daugiau nei 500 tūkst. gyventojų pasinaudojo galimybe išeiti iš II pensijų pakopos ir atsiėmė apie 2,9 mlrd. eurų, remiantis Lietuvos banko duomenimis, pateiktais Seimo Biudžeto ir finansų komitetui birželio 10 d. Asmeninių finansų portalo investuotojui.lt skaičiavimai rodo, kad vidutiniškai atsiimta 5,6 tūkst. eurų suma, jei ji būtų likusi pensijų fonde su 6,2 proc. metine grąža po komisinių, per 10 metų būtų išaugusi iki maždaug 10,2 tūkst. eurų, o per 30 metų – iki maždaug 34 tūkst. eurų.
Didžioji dalis atsiimtų lėšų kol kas nekuria pajamų: 72 proc. (apie 2,1 mlrd. eurų) indėliai bankuose ir kredito unijose, kur vidutinė vienadienių indėlių palūkanų norma tesiekia 0,22 proc. Dar 16 proc. lėšų buvo atsiimta grynaisiais. Tik apie 1 proc. atsiimtų lėšų buvo nukreipta į ilgalaikį investavimą – III pensijų pakopą ar investicinį gyvybės draudimą. Dabartiniu 5,7 proc. metiniu infliacijos (pagal VKI) tempu sąskaitose „tirps“ apie 120 mln. eurų per metus.
Skaičiai taip pat atskleidžia valstybės paramos praradimą: kaupiantieji II pensijų pakopoje 2026 m. gaus apie 402 eurus paramos per metus. Pasitraukusieji iš kaupimo šios paramos nebegaus – 500 tūkst. gyventojų iki 2026 m. iš viso praras apie 200 mln. eurų valstybės paramos.
„Skaičiai nesako, kad visi atsiėmusieji suklydo – dengti brangią paskolą gali būti visiškai racionalu. Bet didžioji dalis lėšų tiesiog persikėlė iš fondų, kur uždirbdavo, į sąskaitas, kur jas tirpdo infliacija. Sprendimas atsiimti turi antrą pusę – ką su pinigais daryti toliau, ir skaičiai rodo, kad šios dalies dauguma dar nepriėmė
