Nuo šių metų liepos 1 d. žemės sklypų savininkams suteikta galimybė patiems apsispręsti, ar jų sklypus vietovėje ženklinti riboženkliais. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad toks pasirinkimas leidžia išvengti nebūtinų darbų, o sklypų ribų tikslumas ir teisinis aiškumas dėl to nepakis.
Anksčiau, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, riboženkliai buvo privalomi visais atvejais. Tačiau praktikoje tai ne visada buvo naudinga. Pavyzdžiui, intensyviai dirbamuose laukuose riboženkliai gali trukdyti žemės ūkio darbams, būti sugadinami ar sunaikinami.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2026 m. liepos 1 d., leido žemės sklypų savininkams, taip pat valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams nuspręsti, ar sklypo ribas pažymėti nuolatiniais riboženkliais, atsižvelgiant į konkretaus žemės sklypo naudojimo aplinkybes, o ne taikyti vienodą reikalavimą visiems.
Atsisakius riboženklių, sklypo ribos netampa nei mažiau tikslios, nei mažiau aiškios teisiniu požiūriu. Žemės sklypų ribos nustatomos remiantis teritorijų planavimo dokumentais arba žemės valdos projektais. Atliekant kadastrinius matavimus nustatomos tikslios sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Šie duomenys nesikeičia nepriklausomai nuo to, ar sklype yra įrengti fiziniai riboženkliai.
Kilus ginčui dėl sklypo ribų vietos, svarbiausi yra oficialūs Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, žemės sklypo planas ir kiti ribas nustatantys dokumentai, o ne vien riboženklio buvimas vietovėje.
Asmenys gali keisti sprendimą dėl riboženklių įrengimo
Jeigu žemės sklypo savininkas kadastrinių matavimų metu nusprendžia nuolatinių riboženklių neįrengti, matininkas sklypo ribų posūkio taškus ir faktinę ribų vietą pažymi laikinais žymenimis. Jie nėra laikomi riboženkliais ir vėliau paprastai pašalinami.
Savininko sprendimas atsisakyti riboženklių užfiksuojamas žemės sklypo ribų parodymo ar paženklinimo metu pildomame žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte.
Tačiau jeigu po sklypo ribų parodymo savininkas persigalvoja ir nusprendžia, kad riboženkliai vis dėlto reikalingi, jis gali kreiptis į matininką dėl jų įrengimo. Matininkas, vadovaudamasis nustatytais reikalavimais, pažymi ribas Riboženklių standartus atitinkančiais riboženkliais ir atitinkamai sutvarko kadastrinių matavimų dokumentus.
Valstybinė žemė ir toliau ženklinama riboženkliais
NŽT, naudodamasi pasirinkimo teise, nusprendė, kad valstybinės žemės sklypai, kuriuos ji valdo patikėjimo teise ir kurie formuojami įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektus bei jiems prilyginamus žemės sklypų planus, ir toliau bus ženklinami riboženkliais.
Tokia tvarka taikoma formuojant įvairios paskirties valstybinės žemės sklypus: grąžinamus natūra, perduodamus neatlygintinai nuosavybėn, parduodamus, išnuomojamus, perduodamus naudoti ar patikėjimo teise, taip pat NŽT patikėjimo teise valdomus miškų ūkio, vandens ir kitos paskirties žemės sklypus.
Sprendimas ženklinti sklypus riboženkliais priimtas siekiant užtikrinti aiškiai vietovėje pažymėtas naujai suformuotų valstybinės žemės sklypų ribas, sumažinti galimų ginčų riziką ir sudaryti sąlygas sklandžiam tolesniam žemės naudojimui.
