Lietuvos politikos veteranas Rimantas Šadžius vėl atsidūrė dėmesio centre. Vyriausybei oficialiai iškėlus jo kandidatūrą į įtakingą Europos Centrinio Banko (ECB) viceprezidento postą, viešojoje erdvėje užvirė diskusijos: ar triskart finansų ministru buvusio politiko patirtis nusvers jo oponentų argumentus ir dabartinį, kiek netikėtą, jo statusą?
Įspūdinga patirtis ir „geografinis teisingumas“
Lietuvos finansų ministerija, teikdama R. Šadžiaus kandidatūrą, pabrėžia jo „neįkainojamą patirtį“. R. Šadžius finansų ministru dirbo net tris kartus (2007–2008, 2012–2016 ir 2024–2025 m.), be to, šešerius metus praleido Europos Audito Rūmuose.
Vienas stipriausių Lietuvos argumentų – geografinis balansas. Nuo 2004-ųjų į ES įstojusių valstybių atstovai dar niekada neužėmė vietos ECB vykdomojoje valdyboje. Vilnius tikisi, kad Briuselis pagaliau nuspręs užpildyti šią spragą, o R. Šadžius, prisidėjęs prie euro įvedimo Lietuvoje, yra tam tinkamiausias asmuo.
Pagrindinės kliūtys – nuo asistento pareigų iki konkurentų svorio
Nors R. Šadžiaus CV atrodo solidžiai, kelias į Frankfurtą (kur įsikūrusi ECB būstinė) yra nusėtas rimtomis kliūtimis:
- Dabartinis statusas: ironizuojama, kad R. Šadžius siekia šuolio „nuo asistento iki viceprezidento“. Šiuo metu jis dirba europarlamentaro Vytenio Andriukaičio asistentu Lietuvoje. Nors tai nenuvertina jo praeities nuopelnų, diplomatiniuose sluoksniuose toks kontrastas vertinamas dviprasmiškai, ypač lyginant su kitais kandidatais.
- Stiprūs konkurentai: kitos šalys į šį postą delegavo sunkiasvorius kandidatus. Latvija, Estija, Kroatija ir Suomija pasiūlė savo dabartinius centrinių bankų vadovus (pavyzdžiui, Mārtiņšą Kazāksą ar Olli Rehną). Šie asmenys kasdien dalyvauja ECB Valdančiosios tarybos darbe ir turi tiesioginį ryšį su pinigų politika.
- Europos Parlamento nusiteikimas: pirmieji signalai iš Briuselio nėra džiuginantys. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitetas po uždarų klausymų jau išreiškė paramą latviui M. Kazāksui ir portugalui M. Centeno, o lietuvio kandidatūra liko nuošalyje.
- Praeities šešėliai: kritikams kliūva ir 2008-ųjų krizės valdymas. Tuometinis R. Šadžiaus vadovavimas Finansų ministerijai iki šiol prisimenamas dėl pavėluotos reakcijos į artėjančią ekonominę audrą, o tai gali tapti papildomu taikiniu oponentams.
Politinis „Wild Card“
Analitikai R. Šadžių vadina „Wild Card“ (nenuspėjamu žaidėju). Jis turi palaikymą iš socialistų politinės šeimos, tačiau šiame fronte jam tenka konkuruoti su stipriu kandidatu iš Ispanijos – Carlosu Cuerpo.
Nors Lietuva deda visas diplomatines pastangas, R. Šadžiaus kelionė į ECB vadovybę bus viena sunkiausių jo karjeroje. Jei jam nepavyktų, tai būtų dar vienas ženklas, kad vien praeities nuopelnų aukščiausio lygio Europos postams užimti nebeužtenka.
Informacijos šaltiniai:
- Delfi.lt: „Kas gali sutrukdyti Šadžiui užimti aukštas europines pareigas?“ (pagrindinis šaltinis).
- LRT.lt: analizė apie R. Šadžiaus galimybes ECB viceprezidento rinkimuose (2026 m. sausis).
- Finansų ministerijos (finmin.lrv.lt) pranešimai: oficialūs duomenys apie kandidatūros teikimą.
- Europos Parlamento (europarl.europa.eu) informacija: ECON komiteto posėdžių rezultatai ir vertinimai.
- Euronews / Yahoo News: apžvalgos apie Euro grupės ir ECB vadovybės kandidatus.
(D.U.K.) apie Rimanto Šadžiaus kandidatūrą ir jo galimybes užimti aukštas pareigas Europos Centriniame Banke (ECB):
Kodėl Rimanto Šadžiaus kandidatūra vertinama dviprasmiškai?
Nors R. Šadžius turi didžiulę patirtį kaip finansų ministras ir Europos Audito Rūmų narys, šiuo metu jis eina europarlamentaro asistento pareigas. Kritikų teigimu, toks statuso skirtumas – nuo asistento iki vieno iš ECB vadovų – atrodo neįprastai ir gali silpninti jo pozicijas derybose su kitų šalių kandidatais.
Kokie yra pagrindiniai R. Šadžiaus konkurentai?
Pagrindiniai konkurentai yra stiprūs finansų srities profesionalai, šiuo metu vadovaujantys savo šalių centriniams bankams. Tarp jų minimi Mārtiņš Kazāks (Latvija), Olli Rehn (Suomija) bei stiprų politinį užnugarį turintis Ispanijos ekonomikos ministras Carlos Cuerpo.
Koks yra Lietuvos „koziris“ šiose derybose?
Lietuva akcentuoja geografinio teisingumo principą. Nuo pat 2004-ųjų plėtros bangos, nė viena Vidurio ar Rytų Europos šalis neturėjo savo atstovo ECB vykdomojoje valdyboje. Vilnius teigia, kad atėjo laikas šiam regionui suteikti balsą formuojant euro zonos pinigų politiką.
Ar praeities sprendimai gali pakenkti jo kandidatūrai?
Taip, opozicija ir kai kurie analitikai primena 2008 m. pasaulinę finansų krizę. R. Šadžius tada buvo finansų ministras, o Lietuva patyrė vieną giliausių nuosmukių ES. Nors vėliau jis sėkmingai suvaldė šalies finansus ruošiantis euro įvedimui, krizės valdymo patirtis gali būti naudojama kaip argumentas prieš jo kandidatūrą.
Kas priims galutinį sprendimą?
Sprendimo procesas yra kelių pakopų:
Galutinį sprendimą priima Europos Vadovų Taryba (ES šalių vadovai).
Pirmiausia rekomendaciją teikia Euro grupė (euro zonos finansų ministrai).
Savo nuomonę išsako Europos Parlamentas ir ECB valdančioji taryba.
