Pasaulinės kovos su pasiutlige dienos proga medikai primena, kad aplinkoje pasiutligę sukeliantis virusas gyvena ir juo užsikrečia ne vienas žmogus, įkandus pasiutusiam gyvūnui. Kelią virusui plisti organizme užkerta skiepai nuo pasiutligės, kuriais profilaktiškai skiepijami ne tik naminiai ir laukiniai gyvūnai, bet ir ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus Traumatologijos kabineto pacientai, atvykę dėl pasiutusio arba nežinomo gyvūno įkandimo.
Pasiutligė – po pusės metų
Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje Traumatologijos kabinete dirbančiai gydytojai ortopedei-traumatologei Jūratei Kučinskienei iki šiol nepasimiršta prieš kelis dešimtmečius ligoninėje gydyto 19-mečio paciento iš Joniškio, kuriam buvo diagnozuota pasiutligė, istorija.
„Karščiuojantį pacientą į ligoninę atvežė greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Pacientas elgėsi labai agresyviai, išdaužė automobilyje esančią įrangą. Atvežtas į ligoninę elgėsi taip pat – daužė ir niokojo viską aplinkui ne tik senajame Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, bet ir reanimacijoje,“ – prisimena gydytoja J. Kučinskienė išskirtinį atveją, dėl kurio į ligoninę buvo iškviesta ir policija.
Pradžioje manyta, kad pacientui – psichikos ligos paūmėjimas, bet jį apžiūrėjęs gydytojas infektologas įtarė pasiutligę. Artimieji patvirtino, kad prieš pusę metų jam buvo įkandęs šuo. Žaizdos gijo sunkiai, bet sugijo be gydytojų pagalbos. Ar šuo buvo pasiutęs, niekas nesidomėjo, tad ir nuo pasiutligės neskiepijo.
Pacientas neišgyveno, o visas personalas, kuris kontaktavo su juo, buvo skiepijamas nuo pasiutligės.
Progresuojanti mirtina liga
Apie pasiutligę – ūmią virusinę ligą, Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė pasakoja tik teoriškai. Per netrumpą jos darbo praktiką, ligoninėje tokio paciento nebuvo. Tik vyresnei kolegei teko gydyti pacientą dėl mirtinos ligos pasiutligės. Progresuojant smegenų pažeidimui liga baigiasi mirtimi.
Užsikrečiama virusu, sukeliančiu pasiutligę, tik tada, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės per pažeistą odą arba gleivines patenka į žaizdą. Ypač pavojinga, kai pasiutęs gyvūnas giliai sukandžioja žmogaus veidą, delnus. Tuo atveju būdingas trumpesnis inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige.
Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo šis laikas yra trumpesnis). Priklauso ir nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos.
Pradžioje pasiutlige susirgęs žmogus jaučiasi panašiai kaip sergantis gripu: vargina karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Pasak gydytojos J. Minickaitės-Katinienės, periodas gali trukti apie savaitę. Ligai progresuojant, atsiranda ir kitų simptomų.
Medikai skiria dvi tipinės pasiutligės formas. Klasikinė pasiutligės forma yra encefalitas su sujaudinimu, kuri pasireiškia vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Antroji yra paralyžinė pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Pasak gydytojos, neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau pereina į komą ir baigiasi mirtimi.
Veiksmingi – tik skiepai
Nėra veiksmingo pasiutligės gydymo būdo. Vienintelis išsigelbėjimas – įkandus gyvūnui nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige, skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos administratorės Irenos Nainienės, pasiutligės profilaktikos kursui skiriamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo įkandimo ar sužalojimo.
Praėjusiais metais ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje profilaktiškai nuo pasiutligės panaudotos 68 vakcinos dozės. Per šių metų pirmąjį pusmetį – 14 dozių. Paskiepytų žmonių skaičius skiriasi, nes tas pats žmogus galėjo būti paskiepytas ne vieną kartą.
Pirmąja profilaktine vakcinos nuo pasiutligės doze skiepijami Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus Traumatologijos kabineto pacientai, apkandžioti ar aplaižyti pasiutusių gyvūnų. Skiepijami pacientai ir tada, kai gyvūnas nežinomas, nes pabėgo, tad veterinarijos tarnybos specialistai negali jo ištirti. Gydytojas ortopedas-traumatologas įvertina galimą užsikrėtimo pasiutlige riziką ir nusprendžia, ar reikalingi skiepai.
Traumatologijos kabineto bendrosios praktikos slaugytoja Neringa Znutė, kaip ir kitos šiame kabinete dirbančios kolegės, skiepija pacientus nuo pasiutligės. Sunkesniais atvejais skiepijama vakcina su gama globulinu, kurioje yra antikūnų prieš virusą. Įprasta vakcina nuo pasiutligės sužadinamas imunitetas, kad pasigamintų antikūnų.
Pasak N. Znutės, paskiepijus pirmąją vakcina vėliau pacientas kreipiasi į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kur tęsia skiepijimo kursą. Jei pagal skiepijimo kursą skiepo diena sutampa su laisvadieniu, pacientas skiepytis gali atvykti ir į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių ligoninėje.
Jei pacientas yra vartojęs alkoholio arba karščiuojantis, tą dieną jis neskiepijamas. Pasak gydytojos ortopedės-traumatologės J. Kučinskienės, po vakcinacijos pacientas dar pusę metų turi vengti alkoholinių gėrimų, pasisaugoti virusų ir infekcijų bei karščiavimo. Imunitetas po skiepo įgyjamas tik trims metams. Po jų, įkandus pasiutlige sergančiam gyvūnui, imunizacija vėl kartojama.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.