Prieš šildymo sezoną pasiektas susitarimas iki šių metų pabaigos į rinką papildomai pateikti 125 tūkst. kubinių metrų (~250 GWh) biokuro žaliavos. Šis kiekis yra maždaug trečdaliu didesnis nei pernai Valstybinės miškų urėdijos (VMU) patiektos kirtimo liekanos ir didesnis už pernai žiemą dėl šalčių papildomai sukūrentą 108 tūkst. kubinių metrų (216 GWh) biokuro kiekį.
Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, energetikos ministras Lukas Savickas ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė susitiko Energetikos ministerijoje aptarti galimybių biokuro gamybai naudoti daugiau miško kirtimo liekanų. Susitikimas yra tęstinis veiksmas įgyvendinant rugpjūčio pabaigoje Vyriausybės priimtą sprendimą dėl Energetikos ministerijos siūlyto biokuro rinkos stabilizavimo plano.
Ministrai taip pat sutarė ieškoti galimybių, kaip kitą šildymo sezoną užtikrinti garantinį visuomeninį biokuro tiekimą. Tai leistų valdyti biokuro pasiūlą ir esant jo trūkumui, rinkai pasiūlyti papildomus kuro kiekius.
„Didžiausią potencialą papildomai biokuro pasiūlai matome miško kirtimo liekanose. Jau rugpjūtį Energetikos ministerija pristatė priemonių planą didinti biokuro pasiūlą ir taip amortizuoti kainų šuolių riziką artėjant šildymo sezonui. Džiaugiamės susitarimu su Aplinkos ministerija, kad Valstybinių miškų urėdija papildomai patiektų žaliavos. Tai leistų pakeisti dabar naudojamą brangesnę malkinę medieną ir sumažinti spaudimą biokuro kainoms, o kartu ir gyventojų šildymo sąskaitoms“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
„Į biokuro kainų klausimą žiūrime kaip į bendrą darbą, kuriame kiekviena institucija daro tai, ką gali geriausiai. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija atsako už žaliavą – jau pavedėme didinti jos tiekimą iš valstybinių miškų ir kuo greičiau sutvarkyti audros pažeistus plotus, tinkamą medieną nukreipiant biokurui. Tai darysime išlaikydami tvaraus miškų naudojimo principus. Energetikos ministerija savo ruožtu koordinuoja grandis, nuo kurių galiausiai priklauso kaina – gamybą, importą ir rinkos priemones. Kai visos šios dalys veikia kartu, papildoma žaliava iš miškų gali realiai atsispindėti gyventojų sąskaitose“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Problema – medienos trūkumas ir sparčiai augančios kainos
Pagrindinė problema – biokuro gamintojai dėl žaliavos konkuruoja su baldų pramone ir malkinės medienos eksportuotojais, o apie 50 proc. išaugusios degalų kainos kelia biokuro kainas. Biokuras šiuo metu kainuoja 40–60 proc. daugiau nei prieš metus.
VMU duomenimis, kirtimo atliekų kaina antrąjį pusmetį išaugo 14 proc., malkinės medienos – 16 proc. Be to, ateinančiam šildymo sezonui iš anksto nupirkta tik apie penktadalis reikalingo kuro kiekio, nes šilumos gamintojai vengia iš anksto įsigyti šildymo sezonui reikalingą kurą.
Tikslas – stabilizuoti rinką ir šildymo kainas
Pagrindinis ministerijų tikslas – stabilizuoti biokuro rinką ir atitinkamai šildymo kainas. Ieškoma sprendimų iki šių metų pabaigos rinkoje padidinti biokuro pasiūlą ir užtikrinti, kad šis biokuras pasiektų Lietuvos šilumos gamintojų katilines.
Kitas aptartas klausimas – operatyvesnis vėjavartų medienos liekanų, susidariusių po šių metų rugpjūčio 22 d. audros, panaudojimas šilumos gamyboje naudojamo biokuro gamybai. Norint panaudoti per audrą išverstus medžius biokuro žaliavai, reikalingas bendras sutarimas ir teisės aktų suderinimas.
