Modernus kelias jungia dvi valstybes
Pirmadienį iškilmingai atidaryta rekonstruota automagistralė „Via Baltica“ A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Tai vienas reikšmingiausių kelių infrastruktūros projektų šalyje. Atidarymo ceremonija vyko Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kur dalyvavo abiejų šalių vadovai.
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad šis projektas žymi svarbų etapą abiejų valstybių bendradarbiavimo istorijoje. Pasak jo, modernizuotas kelias sustiprins ekonominius, logistinius ir strateginius ryšius su visa Europa.
Dvišalis bendradarbiavimas – regiono stiprybė
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atkreipė dėmesį, kad šis kelias – ne tik logistikos arterija. Jis pabrėžė, kad „Via Baltica“ yra svarbi saugumo dalis visam regionui. Anot jo, tai simbolinis tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos draugystės.
„Šis kelias mums primena, kad veikdami kartu galime pasiekti daugiau“, – kalbėjo Lenkijos vadovas. Jis pabrėžė, kad bendri projektai kuria ilgalaikį pagrindą ateities partnerystei.
Ekonominė ir strateginė reikšmė
Anot Gitanas Nausėda, automagistralė „Via Baltica“ iki šiol buvo viena svarbiausių transporto jungčių Lietuvoje. Nuo šiol jos svarba dar labiau išaugs.
Šis kelias jungia Baltijos šalis su Vakarų Europa ir yra prioritetinis Trijų jūrų iniciatyvos projektas. Be ekonominės naudos, jis taip pat stiprina šiaurės–pietų krypties jungtis ir gynybinį pajėgumą.
Plėtra link Latvijos ir Estijos
Lietuva kartu su kaimyninėmis šalimis planuoja toliau plėtoti „Via Baltica“ link Latvijos ir Estijos. Taip pat ketinama tęsti kitus strateginius junglumo projektus, tokius kaip „Rail Baltica“ ir „Harmony Link“.
Prezidentas pabrėžė, kad šios investicijos padės dar labiau integruoti Baltijos šalis į Europos infrastruktūros tinklą.
Saugesnis ir patogesnis eismas
Bendrovės „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pabrėžė, kad modernizuotas kelias ženkliai padidins eismo saugumą. Anksčiau šiame ruože įvykdavo daug tragiškų avarijų.
Dabar eismas vyksta abejomis kryptimis po dvi juostas, o leistinas greitis siekia iki 130 km/val. Tai leis vairuotojams keliauti greičiau ir patogiau.
Infrastruktūros atnaujinimas pasienyje
Lietuvos–Lenkijos pasienio ruože įrengti 3 viadukai, 11 žiedinių sankryžų ir 2 tuneliniai pravažiavimai. Taip pat pastatyta moderni poilsio aikštelė su elektromobilių įkrovimo vietomis, sanitariniais mazgais ir poilsio zonomis.
Įgyvendinti ir aplinkosaugos sprendimai – 3 tuneliniai gyvūnų praėjimai bei žaliasis tiltas jų migracijai.
Didelė investicija į regiono ateitį
Šio paskutiniojo ruožo vertė – 187 mln. eurų su PVM. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė Kauno tiltai. Projektas finansuotas Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Lietuvos biudžeto ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Modernizuojant 40 km ruožą nuo Marijampolės iki pasienio pastatyti 6 nauji tiltai, rekonstruoti 2 tiltai, įrengti 9 viadukai, 25 žiedinės sankryžos, 18,9 km akustinės sienos bei modernios poilsio aikštelės.
Ekologiniai sprendimai ir darnaus judumo vizija
Projekte pritaikyti naujoviški aplinkosaugos sprendimai. Įrengti pirmieji Lietuvoje žalieji tiltai bei gyvūnų praėjimai. Tai leidžia derinti infrastruktūros plėtrą ir gamtos apsaugą.
Tokie sprendimai rodo, kad moderni kelių infrastruktūra gali būti draugiška aplinkai ir prisidėti prie darnaus vystymosi.
Istorinės reikšmės diena
Rekonstruotos „Via Baltica“ atidarymas simboliškai sutapo su 234-osiomis Abiejų Tautų tarpusavio įžado metinėmis. Tai dar kartą pabrėžė Lietuvos ir Lenkijos draugystę bei istorinę vienybę.
Po atidarymo prezidentai dalyvavo dvišaliame susitikime, kuriame aptarė saugumo, gynybos ir paramos Ukrainai klausimus.
