2026 m. sausio 19 d. Seimo opozicijos nariai pristatė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti nacionalinio transliuotojo atsparumą politiniam spaudimui bei įdiegti gerosios valdysenos standartus. Iniciatyva, kuria siūloma keisti LRT valdysenos modelį, numato politinės įtakos mažinimą LRT taryboje, ūkinių funkcijų perdavimą naujai steigiamai profesionalų valdybai.
Pasak Seimo narės Daivos Ulbinaitės, situacija, kurią dirbtinai sukūrė valdantieji, užsimoję pakeisti LRT generalinį direktorių, geopolitinių grėsmių fone darosi pavojinga ne tik demokratijai ir žodžio laisvei, bet ir nacionaliniam saugumui. Darbas LRT valdysenai tobulinti valdančiųjų suburtoje darbo grupėje, vykdančioje selektyvias institucijų ir ekspertų apklausas, darosi vis labiau beprasmiškas ir nenuspėjamas, nes taip ir lieka neaišku, kokių tikslų siekia ir kokią problemą sprendžia. Todėl trijų opozicinių Seimo frakcijų atstovai parengė savo įstatymo projektą LRT valdysenai tobulinti.
„Jau trečią savaitę nesulaukiame valdančiųjų aiškaus atsakymo – ką, išklausiusi susijusių ir nesusijusių institucijų nuomones, toliau darys ši darbo grupė ir ar atsitrauks nuo žiniasklaidos ir visuomenės protestus sukėlusio projekto. Galiausiai Vilniaus universiteto pateiktoje ekspertinėje išvadoje pasakyta aiškiai – Remigijaus Žemaitaičio parengtas ir vėliau socialdemokratų papudruotas įstatymo projektas prasilenkia su Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir ES teise. Prie jo grįžti tikrai negalime“, – opozicijos parengto projekto motyvus akcentavo Seimo TS-LKD frakcijos narė D. Ulbinaitė.
Vienas iš esminių naujuose pasiūlymuose numatomų pokyčių – LRT Tarybos depolitizavimas. Taip pat numatyta mažinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 11 bei trumpinti jų kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų. Svarbiausia, jog valdžios institucijų – Prezidento ir Seimo – deleguojamų atstovų skaičius būtų mažinamas perpus: nuo aštuonių iki keturių, taip pat po vieną Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos atrinktą ir paskirtą narį, jų kadencija trumpinama nuo 6 iki 4 metų.
Pasak Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Kairio, akivaizdu, kad didžiausios ydos LRT valdysenoje užkoduotos Tarybos formavime.
„Nėra normalu, kai du trečdalius Tarybos narių sudaro valdžios institucijų siųsti žmonės. Kviečiu tiek Seimą, tiek Prezidentą solidariai susimažinti savo teikiamų narių skaičių per pusę ir užleisti vietas žiniasklaidos lauko ir NVO atstovams. Dar daugiau, bet kurios organizacijos atstovai turi ne tik būti skiriami, bet ir skaidriai, konkurencingai atrenkami“, – teigė jis.
Opozicijos pataisomis taip pat siūloma LRT valdymą padalinti į Tarybą ir Valdybą, aiškiai apibrėžiant jų kompetencijų ribas. Ekspertų diskusijose ir Valstybės kontrolės atliktuose vertinimuose pastebima, kad dabartinė Tarybos sudarymo ir narių skyrimo tvarka neužtikrina, kad joje būtų sutelktos profesionaliam instituciniam valdymui būtinos kompetencijos. Dėl šių priežasčių esamas modelis neužtikrina skaidrios, efektyvios ir gerąsias tarptautines praktikas atitinkančios LRT valdysenos.
„Siūloma valdymo pertvarka grindžiama nuostata, kad LRT valdysena turi būti aiškiai atskirta į dvi tarpusavyje subalansuotas, bet skirtingas funkcines dalis – viešojo intereso priežiūrą ir profesionalų institucinį valdymą. Siūloma LRT valdymą struktūruoti į Tarybą ir Valdybą, kiekvienam organui aiškiai apibrėžiant jo kompetencijos ribas“, – efektyvios valdysenos principų svarbą pabrėžia TS-LKD frakcijos narė Giedrė Balčytytė, akcentuodama, kad Valdybą sudarytų 5 nariai iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių.
Siekiant užtikrinti aukščiausius valdysenos standartus, siūloma, kad Valdybos nariai būtų atrenkami atviro konkurso būdu, remiantis gerosiomis valdymo praktikomis, taikant valstybės valdomų įmonių valdyboms taikomus profesionalumo, kompetencijos ir nepriklausomumo kriterijus. Tai sudarytų prielaidas suformuoti stiprią, kompetentingą ir politinės įtakos požiūriu atsparią Valdybą, galinčią priimti ilgalaikius, LRT tvarumą užtikrinančius sprendimus.
„Demokratai visuomet pasisakė už konstruktyvų darbą ir įtampos, kurią kelia ši tema mažinimą. Kviečiame valdančiuosius atsisakyti skubos tvarkos ir buldozeriu stumiamų pataisų ir pagaliau imtis konstruktyvios diskusijos ir sisteminių pokyčių. Būtina depolitizuoti LRT valdymą, o ne susitelkti ties konkrečių asmenybių atleidimu“, – akcentavo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė.
Kaip pabrėžia įstatymo iniciatoriai, ši reforma nesiekia keisti LRT misijos, riboti redakcinės laisvės ar didinti politinę įtaką visuomeniniam transliuotojui. Priešingai, jos tikslas – sustiprinti LRT nepriklausomumą, aiškiai apibrėžti atsakomybes ir sukurti modernų, skaidrų bei visuomenės pasitikėjimą stiprinantį valdymo modelį, atitinkantį geriausias Europos viešųjų transliuotojų praktikas.
Siūloma, kad naujasis LRT valdymo modelis įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., numatant laipsnišką Tarybos narių rotaciją, kad būtų išlaikytas institucinis tęstinumas ir stabilumas.
