Europa jau yra įsitraukusi į karą su Rusija, tačiau demokratinės valstybės vis dar vengia tai pripažinti ir pereiti nuo gynybos prie aktyvių veiksmų, teigia Vilniuje viešėjęs britų žurnalistas, rašytojas ir dezinformacijos tyrėjas Peteris Pomerantsevas.
Vakarams siūlo ne tik gintis, bet ir silpninti Rusijos pajėgumus
Spalio 11 dieną paskelbtame interviu P. Pomerantsevas sakė, kad Vakarai padeda Ukrainai jos kare, tačiau nenori pripažinti, jog pačios Vakarų visuomenės taip pat yra į jį įtrauktos. Jo vertinimu, didžiausia problema yra ne vien Rusijos propagandos galia, bet demokratinių valstybių nenoras pripažinti grėsmės masto.
Vilniuje jis lankėsi konferencijos „Disinfo 2026“, kurios pagrindinė programa spalio 7–8 dienomis vyko viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“, kontekste.
P. Pomerantsevas išskyrė du kovos frontus. Pirmasis yra demokratinių procesų ir infrastruktūros apsauga pačiose Europos valstybėse. Pasak jo, Rusijos hibridinės operacijos nukreiptos ne tik prieš rinkimus – taikiniais tampa geležinkeliai, ligoninės ir gynybos pramonė.
Todėl atsakas, jo nuomone, negali apsiriboti viena institucija ar pavieniais propagandos demaskavimais. Kartu turėtų veikti valdžia, verslas, žiniasklaida ir pilietinė visuomenė.
Antruoju frontu P. Pomerantsevas vadina aktyvius veiksmus Rusijos aplinkoje, kuriais būtų silpninamas jos gebėjimas tęsti karą ir kelti grėsmę NATO valstybėms. Jis kalbėjo apie Rusijos planus turėti 1,5 mln. karių armiją ir plečiamą ginklų pramonę.
NATO analizėje patikslinama, kad nuo 2022 metų oficialiai numatytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų dydis buvo padidintas nuo 1 mln. iki 1,5 mln. žmonių. Tačiau oficialus planuojamas dydis nėra tas pats, kas faktiškai sukomplektuota kariuomenė.
Kaip istorinį pavyzdį P. Pomerantsevas pateikė britų propagandos specialistą Seftoną Delmerį, per Antrąjį pasaulinį karą vadovavusį operacijoms, kuriomis siekta silpninti nacių propagandą pačioje Vokietijoje. Pasak P. Pomerantsevo, S. Delmeris nemanė, kad Hitlerio šalininkus galima paveikti vien skelbiant demokratines vertybes.
Panašiai Vakarai, P. Pomerantsevo nuomone, neturėtų dabartinės strategijos grįsti viltimi, jog Rusijoje artimiausiu metu kils platus demokratinis protestų judėjimas. Jis teigė, kad didelė Rusijos visuomenės dalis susitaikė su prezidento Vladimiro Putino valdžia, todėl būtina vertinti žmonių motyvus ir pasaulėžiūrą tokius, kokie jie yra.
Jo siūlomi praktiniai tikslai būtų trukdyti verbuoti žmones į kariuomenę, mažinti Rusijos kariuomenės veiksmingumą ir silpninti ginklų pramonės gamybinius pajėgumus. Tam, pasak tyrėjo, nebūtini vieši protestai: pakaktų, kad žmonės nepasirašytų tarnauti kariuomenėje, o gamyklų darbuotojų motyvacija ir darbo efektyvumas mažėtų.
P. Pomerantsevas Rusijos silpnybe laiko tai, kad valdžia karius kol kas daugiausia pritraukia piniginėmis išmokomis. Jo vertinimu, ekonominių ir socialinių paskatų, kurias gali pasiūlyti valstybė, ilgainiui mažės.
Jis pabrėžė nekalbantis apie greitą pergalę ar demokratinę Rusijos pertvarką. Tikslas esą turėtų būti mažinti Rusijos veiksmų poveikį, lėtinti jos karo mašiną ir didinti pačių Vakarų veiksmingumą.
Lietuvą vadina pavyzdžiu, o Moldova atsakė visos visuomenės pastangomis
P. Pomerantsevas Lietuvą pavadino pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms. Jo teigimu, Lietuva Rusijos veiklą analizuoja jau dešimtmečius, geba atskirti tikras grėsmes nuo provokacijų ir dėl kiekvieno priešiško pareiškimo nepanikuoja.
Kitu galimo atsako pavyzdžiu jis laiko Rytų Europos valstybę Moldovą. P. Pomerantsevas teigė, kad per dvejus rinkimus Rusijos išlaidos kišimuisi į šios šalies politinius procesus galėjo siekti iki dešimtadalio Moldovos bendrojo vidaus produkto.
Šis įvertis gerokai didesnis už 2025 metų Europos Parlamento rezoliucijoje pateiktą skaičių – daugiau kaip 200 mln. eurų, arba daugiau kaip 1 proc. Moldovos BVP.
Pasak P. Pomerantsevo, Moldovoje buvo naudojamos dezinformacijos kampanijos, masinis balsų pirkimas, fiktyvios partijos, pareigūnų ir teisėjų papirkinėjimas, pasirengimas smurtiniams susirėmimams bei energetinis šantažas.
2025 metais tuometis Moldovos premjeras Dorinas Receanas taip pat kaltino Rusiją vykdant šimtų milijonų eurų vertės kišimosi kampaniją. Jis kalbėjo apie balsų pirkimą, daugiau kaip 1 000 kibernetinių atakų ir planą kurstyti riaušes.
Maskva kaltinimus kišimusi neigė. Rusijos atstovai savo ruožtu kaltino Europos politikus primetant Moldovai „rusofobišką“ kursą.
P. Pomerantsevo vertinimu, Moldova atsakė pasitelkusi skirtingas visuomenės ir valstybės grandis. Žurnalistai infiltravosi į balsų pirkimo tinklus, teisėsaugos institucijos viešino įrodymus ir vykdė sulaikymus, o šalies sąjungininkai žadėjo paramą prieš ekonominį bei energetinį spaudimą.
Tyrėjas šį atvejį laiko įrodymu, kad prieš hibridines operacijas galima veikti sėkmingai, jei propaganda vertinama ne kaip atskira informacinė problema, o kaip viena platesnės politinio, ekonominio ir saugumo spaudimo kampanijos dalių.
Propaganda skverbiasi ir į dirbtinio intelekto atsakymus
P. Pomerantsevas išskyrė dvi propagandos ir dirbtinio intelekto sankirtas. Pirmoji – DI priemonių naudojimas didelio masto informacinėms operacijoms. Antroji – prorusiškų naratyvų patekimas į didžiųjų kalbos modelių generuojamus atsakymus.
ISD atliktame „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ ir „DeepSeek“ tyrime Rusijos valstybės šaltiniai buvo pateikiami 11 proc. atsakymų į neutralius klausimus. Užduodant šališkus klausimus ši dalis padidėjo iki 18 proc., o manipuliatyvius – iki 24 procentų.
„ChatGPT“ atsakymuose į manipuliatyvius klausimus Rusijos valstybės šaltiniai buvo pateikiami beveik tris kartus dažniau negu atsakymuose į neutralius klausimus.
P. Pomerantsevas perspėjo ir dėl informacijos prieinamumo disbalanso. Patikimos žiniasklaidos bei akademinių tyrimų turinį slepiančios mokamos prieigos arba draudimai jį naudoti DI sistemose gali palikti daugiau erdvės lengvai pasiekiamiems propagandos šaltiniams.
Pasak jo, suprantama, kodėl žiniasklaidos ir akademinės institucijos nenori atiduoti savo turinio technologijų bendrovėms. Vis dėlto, jei patikima informacija modeliams bus sunkiai prieinama, jų atsakymuose gali stiprėti lengviau pasiekiamų propagandos šaltinių įtaka.
Kartu dirbtinis intelektas gali būti naudojamas ir dezinformacijai silpninti. P. Pomerantsevo minėtame Masačusetso technologijos instituto eksperimente trys pokalbio su „GPT-4 Turbo“ etapai įsitikinimą pasirinkta sąmokslo teorija vidutiniškai sumažino 20 procentų. Poveikis išliko bent du mėnesius.
Tyrėjo nuomone, Vakarai turi ne tik tirti, kaip propaganda patenka į DI sistemų atsakymus, bet ir kryptingiau naudoti technologijas patikimai informacijai skleisti bei demokratiniam dialogui stiprinti.
