Ar gali trys minutės realaus žmogaus pasakojimo pakeisti nusistovėjusius stereotipus? Į tokią iniciatyvą vilniečius ir miesto svečius kvietė Savivaldybės įmonė (SĮ) „Vilniaus miesto būstas“. Išbandydami Katedros aikštėje įrengtą instaliaciją, praeiviai turėjo galimybę pakelti telefono ragelį ir pasiklausyti realių socialinio būsto gyventojų įgarsintų istorijų. Šia jautria instaliacija sostinėje baigėsi mėnesį trukusi socialinė kampanija „(Ne)svetimas kaimynas“, kuri kvietė vilniečius iš naujo pažvelgti į socialinio būsto gyventojus.
„Matėme, kaip žmonės klausėsi šių garso įrašų telefono ragelyje, kai kurie netgi graudinosi, kartais stovėjo ilgiau, nei truko pasakojimas – tarsi bandydami pasilikti kartu su išgirstu žmogumi. Tokiomis akimirkomis ateina supratimas, kad stereotipai griūna būtent tada, kai susiduriama su tikra istorija. Ši instaliacija buvo simboliškas raginimas išgirsti socialinio būsto gyventojus, apie kuriuos dažnai kalbame, bet retai įsiklausome“, – sako SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vadovė Rosita Žibelienė.
Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžia, kad socialinis būstas – tai ne tik stogas virš galvos.
„Socialinis būstas yra ne tik galimybė gyventi oriai, bet ir atrama tada, kai jos labiausiai reikia. Namai suteikiami tiems, kam jų labiausiai trūksta, o priežasčių tam gali būti daug ir įvairių. Džiaugiuosi, kad komunikuodami siekiame išsklaidyti stereotipus ir atskleisti tikras, emociškai paliečiančias žmonių istorijas. Jos parodo, kad gyvenime gali visko nutikti ir tokios pagalbos gali prireikti bet kuriam iš mūsų“, – sako vicemerė.
Instaliacijai panaudoti realių vilniečių, gyvenusių ar dar tebegyvenančių socialiniame būste, pasakojimai. Savo asmenine istorija dalinosi Irina, laikinai netekusi namų po 2024 metų pradžioje įvykusio sprogimo Viršuliškių daugiabutyje, Danielė, be tėvų augusi mergina, siekianti dirbti vaikų teisių srityje. Vilniečiai galėjo išgirsti ir išsėtine skleroze sergančio Vytauto gyvenimo istoriją.
„Kai išgirdau pasakojimą ir suvokiau, kad tai yra tikro žmogaus gyvenimas, mano kūnu perėjo šiurpas. Apie Viršuliškių gaisrą buvau girdėjusi iš žiniasklaidos, tačiau net nesusimąsčiau, kaip jautėsi to namo gyventojai, kai staiga pasikeitė visas jų gyvenimas. Užplūdo gailestis, nerimas, bet kartu ir didžiulė pagarba. Tokios patirtys priverčia susimąstyti – kaip tokioje situacijoje elgčiausi aš? Esu įsitikinusi, stereotipai dūžta tik tada, kai išgirsti tokį nuoširdumą“, – komentavo telefono ragelį pakėlusi vilnietė Laura.
Daugiau vilniečių reakcijų galite peržiūrėti vaizdo įraše: https://www.youtube.com/watch?v=jEZyVAz3Xzk
Kampanijos „(Ne)svetimas kaimynas“ veidais tapusius vilniečius jau buvo galima pamatyti ankstesniuose kampanijos etapuose – reklaminiuose plakatuose bei vaizdo siužetuose socialiniuose tinkluose.
„Vis dar susiduriame su gajais stereotipais, jog socialiniuose būstuose gyvena tik nedirbantys ar atsakomybės vengiantys žmonės. Tačiau instaliacijos lankytojai galėjo įsitikinti, kad tai – įvairios gyvenimo istorijos: nuo dėl gaisro namų netekusių vilniečių iki jaunuolių, užaugusių be tėvų globos ir dabar siekiančių išsilavinimo bei savarankiško gyvenimo. Šios istorijos mums primena, jog kartais pagalbos prireikia visiškai netikėtai ir galimybė apsigyventi socialiniame būste, dažnu atveju, padeda atsitiesti“, – pabrėžia R. Žibelienė.
Šiuo metu Vilniaus mieste socialiniame būste gyvena 1344-ios šeimos ar asmenys. Pasak R. Žibelienės, visuomenėje dar gajus stereotipas, jog socialiniame būste gyvena tik nedirbantys ar atsakomybės vengiantys asmenys. Tokius duomenis atskleidžia ir „Vilniaus miesto būsto“ užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa – 72 proc. respondentų priskyrė socialinio būsto gyventojams tokias neigiamas asociacijas, kaip „gaunantys socialines pašalpas“, „sunki finansinė padėtis“, „nenorintys dirbti“ ir „asocialūs asmenys“.
Visą rugsėjį Vilniuje vykusi socialinė kampanija „(Ne)svetimas kaimynas“ kvietė vilniečius pakeisti nuomonę apie socialinio būsto gyventojus. Pirmiausia sostinės viešosiose erdvėse pasirodė plakatų serija, atskleidusi kontrastą tarp stereotipinio ir tikro socialinio būsto gyventojo portreto. Vėliau buvo pristatyti penki dokumentiniai vaizdo siužetai yra žurnaliste ir rašytoja Rimante Kulvinskyte, kuriuose savo istorijas papasakojo socialiniame būste gyvenantys ar gyvenę žmonės.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
