Remiantis CVbankas.lt darbo rinkos apžvalga už III metų ketvirtį, Panevėžyje darbdaviai jau siūlo 16 proc. didesnius atlyginimus, nei tikisi kandidatai, ir šiuo rodikliu lenkia net Kauną, o Šiauliuose auga tiek atlygio lūkesčiai, tiek konkurencija dėl talentų. Rodikliai aiškūs: regionų rinka bręsta, atlyginimai kyla, darbo sąlygos gerėja. Tačiau didžiausias klausimas išlieka tas pats – ar užteks žmonių? Inžinerinės pramonės atstovai vieningai sutaria, kad kvalifikuotų technikų ir inžinierių trūkumas šiandien yra ne tik iššūkis, bet ir struktūrinė kliūtis augimui.
Trūkumas ryškiausias ten, kur potencialas didžiausias
„Darbuotojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje, bet regionuose, iš kurių jaunimas dažniau išvyksta mokytis ar dirbti į didmiesčius ar užsienį, trūkumas dar ryškesnis“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis.
Pasak jo, šią situaciją lemia ne vienas, o keli paraleliai veikiantys veiksniai: senstanti darbo jėga, jaunimo migracija į didmiesčius ar užsienį, inertiška švietimo sistema ir dar nepakankamai stiprus technologinių profesijų įvaizdis. Tačiau viskas nėra taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak D. Lasionio, rinkoje šmėžuoja teigiamų pokyčių:
„Vis daugiau įmonių supranta, kad vien laukti, kol kažkas „atves“ naujus specialistus, nebepakanka. Jos pačios imasi iniciatyvos: bendradarbiauja su profesinio mokymo centrais, kuria savo mokymo programas, steigia mokymo akademijas, įrenginėja mokyklose technologines klases. Šis požiūrio pokytis – nuo pasyvumo prie veikimo – tampa vis labiau matomas ir, svarbiausia, duoda rezultatų“, – teigia D. Lasionis.
Tam pritaria ir pats verslas. Vienos didžiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje „Iremas“ vadovas Edmundas Damaševičius sako, kad nors kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka, situacija po truputį gerėja – jauni žmonės vis dažniau atsigręžia į inžinerines kryptis kaip į stabilias ir perspektyvias karjeras.
Verslas iš laukiančio tampa kuriančiu
„Mes patys perėjome prie kryptingo, nuoseklaus darbo su jaunimu. Šiuo metu bendradarbiaujame su KTU, profesinėmis mokyklomis ir vietos gimnazijomis, kuriame aiškią praktikos programą, kuri leistų studentams gauti tikrą patirtį, o mums – įvertinti būsimus talentus, aktyviau rodome įmonės kasdienybę, modernius projektus ir realias karjeros istorijas, stipriname darbdavio identiteto komunikaciją, nes jauni specialistai šiandien renkasi ne tik vietą dirbti, bet ir kultūrą, kurioje nori būti“, – sako E. Damaševičius.
Visos šios kryptys, kaip tikina „Iremas“ vadovas, yra nuosekliai integruotos į jų d
darbdavio komunikacijos strategiją, orientuotą keisti jaunų žmonių požiūrį į inžinerines profesijas regionuose. Būtent jaunieji specialistai, pasak E. Damaševičiaus, renkasi dirbti ten, kur jaučiasi matomi, girdimi ir reikalingi, o ne tik priimti į darbą. Tai dera su sektoriaus tendencijomis, kurias stebi darbdavio identiteto agentūros „DID Moons“ partnerė ir strategė Justina Darulytė. Ji tikina, kad būtent šis perėjimas nuo deklaracijų prie veikimo yra brandžiausia darbdavio identiteto forma:
„Regionai šiandien daro labai teisingus žingsnius – investuoja į patrauklų darbdavio identitetą, kuris keičia darbuotojų požiūrį į tai, kas yra gera darbo vieta. Atlyginimas yra bazinė sąlyga, tačiau sprendimą dažniau lemia karjeros perspektyvos, darbo kultūra, vadovų požiūris, galimybė matyti savo darbo prasmingumą. O ir pati rinka seniausiai pasikeitė – verslas nebegali sėdėti rankų sudėjęs ir laukti, kol švietimo sektorius pats vienas suformuos kompetentingus ir noru trykštančius specialistus – dalis, gavę kvalifikaciją, išeis į didmiesčius, o kita pusė gal net nesirinks profesinio kelio, jei jis jiems neatrodys perspektyvus ir patrauklus“, – teigia J. Darulytė.
Paklausta, ar, jos nuomone, švietimo sektorius turi tikėtis verslo pagalbos, ar visgi tai yra papildomos iniciatyvos reikalaujantis žingsnis iš verslų pusės, J. Darulytė neslepia – tai nebe papildoma iniciatyva, o strateginė būtinybė.
„Sunku pasakyti, kaip šie santykiai turėtų vystytis utopijoje, bet galime matyti tai, kas vyksta dabar: švietimui reikia ne rėmėjų, o partnerių. Šis bendradarbiavimas padeda kurti būsimiems inžinieriams praktines patirtis dar mokymosi metu: praktika, mentorystė, projektai, kuriuose studentai sprendžia realius verslo iššūkius… Visa tai tampa galinga darbdavio identiteto priemone, leidžiančia regionų verslams nebesivaržyti vien atlygiu, o kryptingai laimėti konkurencinę kovą dėl talentų“, – kalba „DID Moons“ partnerė ir strategė.
Kas iš tikrųjų traukia jaunus žmones?
Brandaus darbdavio identiteto svarbą pabrėžia ir LINPRA vadovas. Jo teigimu, neužtenka įmonei turėti gražų logotipą, norint, kad čia įsidarbintų jaunimas. Šiandien darbdavio identitetą apibrėžia tai, kaip organizacija ugdo žmones visais jų karjeros etapais. Talentų auginimas, kompetencijų stiprinimas ir ilgalaikio ryšio su darbuotojais kūrimas tampa ne papildoma veikla, o tiesiogine investicija į organizacijos ateitį.
„Įmonės, kurios investuoja į darbuotojų ugdymą, dalyvauja švietimo iniciatyvose, formuoja savo sektoriaus įvaizdį, tampa ne tik patraukliais darbdaviais, bet ir svarbiais regioninės ekosistemos kūrėjais“, – teigia D. Lasionis.
Stiprėjantis regionų darbo užmokestis ir gerėjanti infrastruktūra atveria galimybes, tačiau tik darbdavio identitetas gali šias galimybes paversti realiai užpildytomis darbo vietomis. Visi trys pašnekovai sutaria, kad verslai turi siekti kurti bendruomenę, kurioje darbuotojas matytų prasmę likti ir augti. Ir tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis tiek investicijų, tiek resursų.
