Prasidėjus šildymo sezonui valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai dar aktyviau lanko socialinės rizikos ir socialiai pažeidžiamiausių gyventojų būstus.
Rengdami prevencines akcijas „Padėk artimui“, „Saugūs namai“ ir ,,Daugiabučiai namai be gaisrų“, jie pagal savivaldybių sudarytus sąrašus lankosi vienišų, senyvo amžiaus žmonių, asmenų su negalia būstuose ar gyvenančių riziką keliančiuose individualiuose gyvenamuosiuose namuose.
Pareigūnai tikrina, ar namuose yra autonominiai dūmų detektoriai, ar jie veikia. Visų šių akcijų metu jie taip pat apžiūri krosnis, elektros instaliaciją, pateikia patarimų, ką būtina susiremontuoti ar sutvarkyti, kad namuose nekiltų gaisras.
Rengiant šias prevencines akcijas jiems neretai talkina savivaldybių darbuotojai ar Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovai, dalyvavę gaisrinės saugos mokymuose priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose.
Pasak Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Mindaugo Saročkos, šio skyriaus pareigūnai kartu su Raudonojo Kryžiaus atstovais kiekvieną penktadienį pagal Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių sudarytus sąrašus lanko vienišus, senyvo amžiaus gyventojus ar žmones su negalia.
„Jie ne tik įrengia gyventojų būstuose dūmų detektorius, bet Raudonojo Kryžiaus atstovai dar padalija gyventojams ir vitaminų, Kovido testų ar lankstinukų. Su vienu pareigūnu eina vienas Raudonojo Kryžiaus savanoris. Beje, Raudonojo Kryžiaus savanoriai ir patys lankė dvylikaaukščio gyventojus po jame kilusio gaisro, kuriame žuvo 3 žmonės“, – sakė pareigūnas.
Pagal savivaldybių sudarytus sąrašus lankomų gyventojų namuose įrengiami arba patikrinami dūmų detektoriai, apžiūrimi dūmtraukiai, kai kuriems padovanojami gesintuvai, kibirai pelenams, lankstinukai. „O jeigu matome, kad žmogus yra nepajėgus išvalyti dūmtraukio, yra vyresnio amžiaus ir gyvena vienas, atsiunčiame kaminkrėtį, kuris išvalo dūmtraukius, – sakė M. Saročka – Kai situacija visiškai tragiška, apie tokius būstus informuojame savivaldybes, kad jų darbuotojai suremontuotų krosnis, sutvarkytų elektros instaliaciją ar išvalytų dūmtraukius.“
Pareigūno teigimu, daugiau žmonių gaisruose žūva kaimuose:
„Priežastys vis tos pačios – asocialus gyvenimo būdas, piktnaudžiavimas alkoholiu, neatsargus rūkymas. Dar daugybė žmonių vargingai gyvena, dalis jų apsileidę ir nelabai nori kitaip gyventi. Apsilankius kai kuriuose būstuose, reikia savaitės atsigauti po to, ką pamatai. Palietus dūmų detektorių, iš jo išsibėgioja keliasdešimt tarakonų, per tabako dūmus sunku ką įžiūrėti, ateini vos ne į vaikų darželį – šeimose auga po 10 vaikų, o vyriausi vaikai jau turi savo vaikų. Jiems svarbu tik kada atneš pašalpą… Bandome prisibelsti į jų savimonės likučius, tačiau tik nedidelį procentą pavyksta įtikinti, kad būtina rūpintis savo saugumu“.
Pasak M. Saročkos, tokiuose namuose net ir detektoriaus nesinori kabinti: „Nes šeimininkams atrodo, kad jo reikia mums, o ne jiems. Kiti kaltina mus, kad detektorius nuolat kaukia, o kai bandai paaiškinti, kad tai vyksta dėl rūkymo, ranka moja. Yra ir tokių, kurių vienas būstas jau sudegęs, dabar kitame gyvena. Klausiame, ar padarė išvadas? Ne. Kaip tokią situaciją pakeisti, neįsivaizduoju. Juk pareigūno prie kiekvieno nepastatysi.“
Pareigūno teigimu, gyventojai labiau turėtų rūpintis savo namų gaisrine sauga, nes laiku pastebėtas pavojus ir atsargumas kasdienėje veikloje gali padėti išsaugoti ne tik turtą, bet ir gyvybę.
• Publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Naujieną paskelbė „Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale www.miestonaujienos.lt.
