Pražūtinga ekonominė krizė, politinės galios vakuumas, didžiulė korupcija ir neseniai kilęs karas tarp Hezbollah ir Izraelio: ilgą laiką Libane viskas nebuvo gera.
Tačiau po dvejų metų be prezidento maža Viduržemio jūros šalis pagaliau sugebėjo gauti valstybės vadovą. Libano kariuomenės vadas Josephas Aounas ketvirtadienį parlamente buvo išrinktas naujuoju šalies prezidentu.
Kai iš karto po išrinkimo jis prisiekė parlamente, jo atvykimui į ilgai tuščius prezidento rūmus į šiaurę nuo sostinės Beiruto buvo ištiestas raudonas kilimas.
Prezidento postas Libane buvo neužimtas nuo 2022 m. spalio pabaigos. Tada Michelis Aounas, nesusijęs su naujuoju prezidentu Aoun, paliko postą, kaip planuota.
Beiruto gatvėse buvo dalijami saldainiai. Netrukus po to sostinės gatves papuošė pirmosios nuotraukos, kuriose pavaizduotas naujojo valstybės vadovo veidas.
„Jis yra būsimo Libano prezidentas“, – sakė viena sostinės moteris.
Aouno rinkimai kelia viltis naujai politinei pradžiai šalyje, kuri yra labai susiskaldžiusi religiniais požiūriais.
„Kai jie paskelbė rezultatą, turėjau sugnybti save“, – dpa sakė Beiruto gyventojas.
Nuo 2022 metų spalio politiniai blokai šalyje nesugeba susitarti dėl kandidato. Viena iš priežasčių buvo Irano remiamo judėjimo „Hezbollah“ didelė galia Libane.
Dar visai neseniai „Hezbollah“ veikė kaip valstybė valstybėje. Kaip politinė partija, ji turėjo didžiulę įtaką ir ne kartą blokavo kandidatus į prezidento ir ministro pirmininko postą.
Tačiau milicija yra žymiai silpnesnė nuo karo su Izraeliu ir neramumų Sirijoje. Judėjimas didelę dalį savo ginklų gavo iš Irano, kontrabanda juos į Libaną per kaimyninę Siriją.
Stebėtojai mano, kad organizacija neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pagaliau sutikti su Aoun išrinkimu.
Šalis įžengs į „naują istorijos etapą“, sakė Aounas savo inauguracinėje kalboje.
Jis pabrėžė, kad užtikrins, kad tik valstybė turėtų prieigą prie ginklų, matyt, turėdamas omenyje „Hezbollah“, kuri iki šiol atsisakė perduoti savo.
Per jo kalbą plojimai užpildė visą parlamentą – tylėjo tik „Hezbollah“ deputatai.
„Hezbollah ir kiti Irano įgaliotiniai prarado savo įtaką“, – dpa sakė Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos karinės analizės instituto (INEGMA) direktorius Riadas Kahwaji.
„Tai gera žinia Libanui“, – sakė Kahwaji.
Jis pridūrė, kad dabar šalis gali tikėtis daug pagalbos atkuriant ekonomiką ir skatinant rekonstrukciją. „Pagaliau šviesa ilgame tamsiame Libano tunelyje“, – sakė Kahwaji.
Dar prieš prasidedant karui tarp Izraelio ir „Hezbollah“ 2023 m. spalį, Pasaulio bankas Libano ekonominę krizę, prasidėjusią 2019 m., apibūdino kaip vieną sunkiausių pasaulyje nuo XX a. vidurio.
Naujai išrinktas Libano prezidentas Josephas Aounas Libano parlamente prisiekia eiti pareigas. Libanas buvo be prezidento nuo tada, kai Michelis Aounas paliko pareigas 2022 m. spalį. -/Libano Parlamentas/dpa
