Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikta apklausa tarp gydytojų ir slaugytojų atskleidė, kad daugelį metų nepakankamos investicijos į Europos sveikatos sistemas ir jų darbuotojus turi sunkių pasekmių. Vienas iš trijų gydytojų ir slaugytojų praneša apie depresijos simptomus, o vienas iš dešimties – apie pasyvias savižudiškas mintis.
Apie kasdienius iššūkius ir rizikas operacinėje slaugytojams pasakoja Kauno kolegijos docentė, socialinių mokslų daktarė, slaugos tyrėja doc. dr. Viktorija Piščalkienė. Jos praktinė patirtis ir moksliniai tyrimai atskleidžia, kas dažnai lieka nematoma už operacinės durų – profesinės rizikos, jų poveikis sveikatai ir reikšmė pacientų saugumui.
Tyrimas atskleidė, su kokiais iššūkiais susiduria operacinės slaugytojai
Doc. dr. V. Piščalkienė pastebi, kad visuomenėje vis dar gaji nuostata, jog operaciją atlieka tik chirurgas, o operacinės slaugytojų darbas lieka nepastebėtas. Tačiau operacija, anot tyrėjos, yra darnus komandinis darbas, kur kiekvienas narys turi savo funkciją ir atsakomybę.
„Operacinės slaugytojas atlieka itin svarbų vaidmenį – užtikrina instrumentų paruošimą, aseptiką, procedūros eigą ir paciento saugumą visos operacijos metu“, – pabrėžia docentė.
Tyrėja džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su Lietuvos operacinės slaugytojų draugija ir jos pirmininke Lina Marcinkevičiene, kuris padeda geriau suprasti šių specialistų kasdienybę ir iššūkius. Moksliniai tyrimai, atlikti bendromis pastangomis, rodo, kad operacinės slaugytojų sveikatos problemos yra sisteminės ir tiesiogiai susijusios su darbo sąlygomis.
„Kartu su kita tyrėja, dr. Erika Juškauskiene, atliktas tyrimas atskleidė, kad dažniausias nusiskundimas – nuovargis, kurį sukelia ilgas darbas stovint priverstinėje padėtyje. Daug slaugytojų taip pat patiria kojų tinimą ir sunkumo jausmą“, – pažymi doc. dr. V. Piščalkienė.
Tyrimas taip pat parodė, kad daugelis slaugytojų skundžiasi prakaitavimu ir silpnumu dėl aukštos temperatūros ir oro trūkumo operacinėje, susijusio su nuolatiniu medicininių kaukių dėvėjimu.
„Antroje vietoje pagal dažnumą išryškėjo odos problemos ir alerginės reakcijos, kurias sukelia dezinfektantai, medikamentai, pirštinės ir apsaugos priemonės. Daugiau nei pusei slaugytojų pasireiškė odos sausumas, o nemaža dalis patyrė tiek vietines, tiek bendrines alergines reakcijas“, – pasakoja pašnekovė.
Tarp dažnų nusiskundimų yra ir miego sutrikimai – neišsimiegojimo pojūtis, naktiniai prabudimai bei sunkumai užmigti. Kartu pasireiškia įvairių kūno dalių skausmai, ypač kojų ir stuburo srityse.
Svarbu, kad šie iššūkiai nepriklauso nuo darbo stažo: „Šie sveikatos nusiskundimai kyla dėl kompleksinio profesinių rizikos veiksnių poveikio ir nėra susiję su darbo stažu, todėl pasireiškia visais profesinės veiklos etapais.“
Operacinėje dirbantis personalas, apibendrina doc. dr. V. Piščalkienė, patiria kompleksinį biologinių, cheminių, fizinių, ergonominių ir psichosocialinių veiksnių poveikį vienu metu.
Pacientų saugumas prasideda nuo komandos gerovės
Kauno kolegijos tyrėjos teigimu, vienas svarbiausių akcentų yra aiškus ryšys tarp personalo savijautos ir pacientų saugumo. Operacinė yra ne tik technologijų ar procedūrų visuma, bet ir žmonių sistema.
„Sveikas, fiziškai ir psichologiškai gerai besijaučiantis personalas dirba efektyviau, daro mažiau klaidų. Dėmesys visos komandos gerovei yra ne mažiau svarbus nei dėmesys pačiam chirurginiam procesui“, – pabrėžia doc. dr. V. Piščalkienė.
Vis dėlto, pasak jos, šiandien šis principas dar ne visada įgyvendinamas – sveikatos priežiūros įstaigos vis dar nepakankamai dėmesio skiria operacinės slaugytojų darbo saugai ir gerovei, nors situacija pamažu gerėja.
„Operacinių slaugos administratoriai taip pat patvirtina, kad komandinis darbas yra esminis saugaus darbo operacinėje pagrindas, tačiau pastebi, jog laikui bėgant silpnėja tarpusavio ryšiai ir komunikacija. Viena didžiausių problemų išlieka personalo trūkumas, kuris didina darbo krūvį, stresą ir net sveikatos sutrikimų riziką“, – sako doc. dr. V. Piščalkienė.
Tyrėja akcentuoja, kad pavienės priemonės problemos neišspręs – reikalingas nuoseklus požiūris į tai, kaip organizuojamas darbas operacinėje ir kokiomis sąlygomis dirba komanda. Pasak jos, svarbiausi pokyčiai turėtų būti nukreipti į darbo organizavimo gerinimą – didinant personalo skaičių, mažinant darbo krūvį ir užtikrinant galimybę pailsėti tarp operacijų.
„Taip pat būtina gerinti ergonomines sąlygas, užtikrinti modernių priemonių prieinamumą ir optimaliai paskirstyti darbo funkcijas. Ne mažiau svarbus psichologinis saugumas – reikia stiprinti komandinę kultūrą, gerinti komunikaciją ir užtikrinti emocinės pagalbos prieinamumą“, – sako doc. dr. V. Piščalkienė.
Ji pabrėžia, kad galutinis šių sprendimų tikslas nėra vien geresnė darbuotojų savijauta – tai susiję su paciento sveikata: „Operacinės slaugytojų saugumas yra tiesiogiai susijęs su pacientų saugumu, todėl investicijos į personalo gerovę yra investicijos į kokybiškesnę sveikatos priežiūrą.“
Profesija, kurioje daug prasmės
Doc. dr. V. Piščalkienė teigia, kad, nepaisant iššūkių, operacinės slaugytojo kelias kupinas pozityvių patirčių. Šis darbas, anot jos, yra itin prasmingas, nes tai tiesioginis dalyvavimas gelbstint žmogaus gyvybę ir sveikatą.
„Mano nuomone, labiausiai motyvuoja galimybė būti svarbia komandos dalimi, kur kiekvienas veiksmas turi reikšmę paciento saugumui ir operacijos sėkmei“, – dalinasi docentė.
Ji priduria, kad ši profesija traukia tuos, kurie vertina dinamišką, atsakingą ir nuolat tobulėti skatinančią darbo aplinką, ypač šiandien, kai medicinoje sparčiai diegiamos naujos technologijos, robotizuotos sistemos ir dirbtinio intelekto sprendimai, keičiantys operacinės darbo procesus.
Vis dėlto doc. dr. V. Piščalkienė neabejoja: net pažangiausios technologijos nepakeis žmogaus, o tik sustiprins operacinės komandos galimybes. Apibendrindama docentė akcentuoja, kad slaugytojo profesija – kur kas daugiau nei karjeros kryptis.
„Tai profesija tiems, kurie ieško ne tik darbo, bet ir prasmės“, – įsitikinusi doc. dr. V. Piščalkienė.
