Miestas nėra tik pastatų tankis, kelių tinklas ar sutvarkyta infrastruktūra. Jis gyvas tiek, kiek gyvi jo žmonės – jų santykiai, gebėjimas pasitikėti, kurti bendruomenę ir kartu išgyventi krizes. Kai žvelgiame į miestą iš socialinės ir ekonominės perspektyvos, matome ne tik planus ir schemas, bet ir kasdienybę: kaip susitinka kaimynai, kaip veikia smulkios parduotuvės, kaip kvartalas atsitiesia po sukrėtimo. Miesto sveikata – tai ne vien jo finansų balansai ar biudžeto eilutės, bet ir nematomas tinklas, jungiantis žmones į bendrą atsparumo audinį.
Šiems klausimams skirtas nuotolinis paskaitų ciklas „Miestų atsparumas“, kurį įgyvendina Architektūros kokybės vystymo asociacija kartu su portalu „Statyba ir architektūra“. Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir ACO Nordic. Šios paskaitos kviečia pažvelgti į miestus iš atsparumo perspektyvos: ekologinės, socialinės, kultūrinės, politinės. Nes gyventi mieste reiškia dalyvauti jo (iš)gyvenimo strategijoje.
Spalio 8 d., trečiadienį, 11.00 val. vyks trečioji ciklo paskaita „Apie socialinį ir ekonominį miesto atsparumą“, kurioje architektė-urbanistė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė nagrinės įvairius su miesto socialine ir ekonomine sveikata bei jo gebėjimu atlaikyti įvairias krizes susijusius aspektus.
Moderatorius: architektas-urbanistas Donatas Baltrušaitis.
Paskaitoje bus keliami klausimai, kurie rūpi kiekvienam, gyvenančiam tarp daugiabučių, kvartalų ar biurų pastatų: ar viešųjų erdvių planavimas gali mažinti socialinę atskirtį ir skatinti sanglaudą? Ar „15 minučių miesto“ modelis yra tik vizija, ar jau realybė, padedanti miestui tapti artimesniam, įtraukesniam, prieinamesniam? Kaip daugiabučių regeneracijų ir viešųjų erdvių atgaivinimo projektai gali ne tik pagražinti aplinką, bet ir kurti bendruomenių stiprybę?
Ekonominis miesto atsparumas taip pat glaudžiai susijęs su urbanistinėmis strategijomis. Bus klausiama, kas efektyviau saugo miestą: tankinimas ar plėtra? Kaip urbanistinės strategijos gali užtikrinti stabilų augimą? Ir kaip kurti stabilų augimą, kad jis būtų naudingas visiems miestelėnams, o ne tik privilegijuotai mažumai? Ką reiškia nauji verslo rajonai, startuolių klasteriai, ir ar jie tikrai padeda atsilaikyti prieš ekonomines audras?
Ir dar vienas aktualus klausimas: kaip hibridinio darbo modelis keičia miestų architektūrą ir erdvės panaudojimą? Ar tušti biurai gali išlikti gyvybingomis erdvėmis? Ar pasikeičia miesto ritmas, kai darbas persikelia į namus, o susitikimai – į virtualias platformas?
Tai paskaita tiems, kurie mąsto apie miestą kaip apie ilgaamžį darinį: architektams, urbanistams, politikos formuotojams, bet ir visiems, kuriems rūpi, kokie bus mūsų miestai ateityje – ar jie taps chaotiški, ar išliks gyvybingi ir atsparūs.
Renginys nemokamas, bet registruotis BŪTINA (užsiregistravusieji pakvietimą į ZOOM platformą gaus el. paštu): https://arch-akva.lt/straipsniai/ciklo-miestu-atsparumas-3-dalis
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partneris: portalas sa.lt („Statyba ir architektūra“)
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir „ACO Nordic“
Dizainerė Paulina Kazlauskienė | Third Sister
#Miestųatsparumas
Pranešimą paskelbė: Aida Štelbienė, Architektūros kokybės vystymo asociacija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
