Patisonai
Istoriniai ir botaniniai aspektai
Patisonai – tai vasaros moliūgų veislė (Cucurbita pepo), pasižyminti plokščiu, banguotu kraštu ir forma, primenančia skardą ar skraidantį lėkštutę. Tai viena seniausių šios rūšies kultivarų – archėologiniai duomenys liudija, kad ją vietiniai Šiaurės Amerikos gyventojai augino prieš 8–10 tūkstančių metų.
Tradiciškai patisonai buvo svarbi „Trijų seserų“ (kartu su kukurūzais ir pupelėmis) auginimo sistemos dalis – liepė drėgmę, saugojo dirvą, o storos lapų plokštės apsaugojo nuo piktžolių.
2. Geografinė gamyba ir žemės ūkio rolė
Pasak mokslinių šaltinių, patisonai auginami maždaug 1,8 mln. ha visame pasaulyje, metinis derlius siekia apie 24,7 mln. tonų. Didžiausi gamintojai – Kinija, Indija, Rusija ir Iranas.
Tai reiškia, kad vidutinis derlingumas yra apie 13,7 t/ha, tačiau šie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo regiono, veislės ir ūkininkavimo praktikos.
3. Augalų auginimas, derliaus girdimai ir paklausa
Patisonai sėjami, kai dirvos temperatūra pasiekia 14–16 °C – tai gali būti pavasaris daugelyje regionų, Lietuvoje – nuo gegužės pradžios Zalias To Stelé. Geriausia derlių pradėti rinkti per 45–70 dienų po sėjos, kai vaisiai yra 5–10 cm skersmens, o odelė – minkšta ir lengvai nuspaudžiama.
Vienas įdomus tyrimas iš JAV (Idaho regionas) parodė, kad smulkūs patisonai (mini squash), parduodami 5–8 vnt. už 1 USD, atneša didesnę pelno maržą (iki 2,97 $/lb) nei stambūs vaisiai. Be to, stambios veislės buvo mažiau populiarios – net 28 % jų nebuvo parduota.
Tai byloja, kad mažesni, vizualiai patrauklūs patisonai turi didelį rinkos potencialą mažmeninėje prekyboje ir turgavietėse.
Mityba ir sveikata
Patisonai – beveik 90 % vandens, juose tik ~18 kalorijų 100 g, jokio cholesterolio ir sotųjų riebalų. Juose yra:
- C vitaminų: ~18 mg (≈30 % paros normos)
- A vitaminų: ~217 IU (~7 % PDV)
- Folatų: ~30 µg (~7,5 % PDV)
- Kalio: 187 mg (~4 % PDV)
- Baltymų: 1,2 g
- Skaidulų: 1,2 g
- B grupės vitaminų (niacinas, B6, riboflavinas, tiaminas) ir mineralų (kalcis, geležis, magnio, cinko).
Svarbu pažymėti, kad plonoka oda yra daug vitaminų kupina – ją galima valgyti, nebūtina lupti.
5. Kulinarinė įvairovė
Patisonai itin įvairūs panaudojimo būdais – kepami, troškinami, kepti ant grotelių, pildomi ir pan. Populiarūs receptai: kepami su alyvuogių aliejumi, česnakais, žolelėmis; pildomi sūriu, daržovėmis (paprika, kukurūzais), spiritu arba grūdais kaip kvinoja.
Japoniškos tradicijos apima net žiedų (tuo pačiu patisonų gėlių) kepimą – panašiai kaip tempura
Sezoniškumas ir laikymas
Generale, patisonai sezoniški – nuo pavasario pabaigos iki rudens pradžios. Jie geriausiai laikomi šaldytuve, sausoje terpėje (2–3 dienas), o jeigu norima ilgiau laikyti – paruošti (blanšuoti) ir užšaldyti.
7. Kultūrinė svarba ir atsparesnis agronominis vaidmuo
Patisonai turi gilias kultūrines šaknis – tai daržovė, kuri lydėjo žmoniją tūkstantmečius. Vietinių amerikiečių išsaugojimo ir tvarios žemdirbystės judėjimai išlaiko tradicines patisonų veisles, puoselėja genetinę įvairovę ir agroekologinį paveldą.
8. Išvada – faktai ir perspektyvos
- 1,8 mln. ha auginimo ploto pasaulyje, 24,7 mln. tonų derliaus – tai rimtas vasaros daržovių segmentas.
- Patisonai – maistingi (maža energetinė vertė, daug vitaminų bei mineralų), sveiki ir lengvai paruošiami.
- Maži, estetiški vaisiai turi didesnį rinkos potencialą nei stambūs – ypač turguose bei mažmeninės prekybos taškuose.
- Sezoniškumas ir laikymas – paprasti, bet efektyvūs sprendimai (šaldymas, šviežumo palaikymas).
- Tvarios kultūros išsaugojimas ir šeimos paveldas dar labiau pabrėžia patisonų vertę.
D.U.K. apie patisonus
Patisonai – tai moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos augalas, vasarinės moliūgų veislės (Cucurbita pepo) atmaina. Vaisiai plokšti, su banguotais kraštais, primenantys lėkštutę ar gėlę.
Kuo patisonai skiriasi nuo cukinijų?
Abu priklauso tai pačiai rūšiai, tačiau patisonai yra plokštesni, mažesni ir turi švelnesnį, truputį riešutinį skonį. Cukinijos dažniausiai ilgos, o patisonai – apvalūs ir banguotais kraštais.
Kada geriausia skinti patisonus?
Derliaus nuėmimo laikas – 45–70 dienų po sėjos. Geriausia skinti, kai vaisiai yra 5–10 cm dydžio, nes tuomet jie būna minkšti, skanūs ir turintys daugiausia maistinių medžiagų.
Kaip laikyti patisonus?
Šaldytuve: 2–3 dienas maišelyje ar dėžutėje.
Užšaldyti (blanšavus): galima laikyti kelis mėnesius.
Kambario temperatūroje: tik 1–2 dienas, nes greitai vysta.
Kiek kalorijų turi patisonai?
100 g patisonų turi tik apie 18 kalorijų – tai itin dietiška ir sveika daržovė.
Kokios maistinės medžiagos juose yra?
Patisonai turi:
Skaidulų (~1,2 g / 100 g).
Vitaminą C (~30 % PDV),
Vitaminą A (~7 % PDV),
Folatus (~7,5 % PDV),
Kalį, magnį, kalcį ir geležį,
Ar reikia lupti patisonus prieš valgant?
Ne – plona odelė yra valgoma ir joje gausu vitaminų. Tik stambesnius ir kietesne odele patisonus galima nulupti.
Kokius patiekalus galima gaminti iš patisonų?
Kepti ant grotelių,
Troškinti su kitomis daržovėmis,
Įdaryti mėsa, sūriu, daržovėmis, grūdais,
Kepti orkaitėje su prieskoniais,
Naudoti sriubose ar salotose.
Kokia šalių statistika – kur daugiausiai auginama patisonų?
Didžiausi gamintojai – Kinija, Indija, Rusija ir Iranas. Pasaulyje kasmet užauginama apie 24,7 mln. tonų vasarinių moliūgų (įskaitant patisonus).
Ar patisonai tinka vegetarams ir veganams?
Taip – tai 100 % augalinė, universali daržovė, tinkanti tiek veganų, tiek vegetarų mitybai.
