Ar keliate automobilių nuotraukas internete ir gėdinate vairuotojus? Teisininkai įspėja: už tai gresia baudos!
Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai praeiviai ar patys vairuotojai, naudodamiesi vaizdo registratoriais ar mobiliaisiais telefonais, fiksuoja Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar net chuliganišką vairavimą. Šie vaizdai ir nuotraukos neretai atsiduria socialiniuose tinkluose, tačiau teisės ekspertai įspėja, kad toks, iš pažiūros pilietiškas, elgesys gali turėti neigiamų pasekmių.
Pasirodo, viešinant kito automobilio valstybinį numerį socialiniuose tinkluose, galima sulaukti teisinių pasekmių, įskaitant ir baudą. Advokatai atkreipia dėmesį, kad toks „nekaltas“ veiksmas internete gali virsti didele problema.
Socialiniuose tinkluose egzistuoja nemažai grupių, kuriose vairuotojai dalijasi įrašais apie įvykius keliuose, viešina galimus pažeidėjus ar tiesiog siekia sugėdinti kitus asmenis. Dažniausiai tai daroma įkeliant transporto priemonių nuotraukas, kuriose matomi valstybiniai numeriai.
Advokatas dr. Arvydas Budnikas perspėja, kad transporto priemonės valstybinis numeris yra laikomas asmens duomenimis, nes jį galima susieti su konkrečiu fiziniu asmeniu. „Tai yra konstatavęs savo praktikoje ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Socialiniuose tinkluose iš esmės niekada negalima viešinti automobilio valstybinių numerių, nes viešinantys asmenys laikytini galimais asmens duomenų teisinės apsaugos pažeidėjais“, – teigia A. Budnikas.
Pasak advokato, praktika, kai asmenys internete viešina kitų automobilių numerius, siekdami „nubausti“ vairuotoją, nėra nei gera, nei teisėta. „Asmuo, turintis duomenų apie galimą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėtų šį faktą pranešti teisėsaugos institucijoms, o ne užsiimti neteisėta savivale, kuri gali atsigręžti prieš patį duomenų viešintoją“, – aiškina A. Budnikas.
Advokatė Gintarė Girdzijauskienė antrina, kad asmenys dažnai neįvertina savo veiksmų, viešindami kitų transporto priemonių valstybinius numerius socialiniuose tinkluose ir taip bandydami sudrausminti kitus vairuotojus. Toks „nekaltas“ veiksmas kai kuriais atvejais gali atsisukti kitu galu, nes kito asmens vairuojamos transporto priemonės fiksavimas vaizdo nuotraukomis gali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu.
„Tam tikrose situacijose gali susiklostyti tokia situacija, kai pats publikacijos autorius paviešina transporto priemonės vaizdą su aiškiai matomais transporto priemonės numeriais be jokio aiškaus tikslo (dažnai – siekiant pajuokti, sukelti diskusiją). Tačiau toks viešinimas turėtų būti laikomas betiksliu ir neteisėtu asmens duomenų tvarkymu. Pagal valstybinį transporto priemonės ženklą galima identifikuoti savininką“, – teigia G. Girdzijauskienė.
Teisininkės teigimu, nufotografavus automobilio numerius ir paskelbus juos socialinėje erdvėje be jokio teisėto tikslo, už tai gali grėsti baudos ar ieškinys, nes gali būti pažeidžiamas asmens privatumas ir sukeliama žala. „Didesnė pridėtinė vertė sukuriama tinkamai apie pažeidėją pranešus valstybinėms institucijoms“, – pabrėžia advokatė.
G. Girdzijauskienė išskiria atvejus, kada vaizdų viešinimas, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), yra galimas, t. y. nėra reikalingas kito asmens sutikimas:
* kai fiksuojamas teisės pažeidimas, nustatomas teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti asmeninio pobūdžio informaciją;
* kai informacija apie privatų gyvenimą padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas;
* kai fotografavimas, atvaizdo demonstravimas yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu.
„BDAR nenustato asmens duomenų apsaugos absoliučiai, ypač, kai šiuos duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas asmenine ar ūkine veikla. Tokiam duomenų tvarkymui gali būti priskiriama vaizdo registratoriaus naudojimas, filmavimas mobiliaja ryšio priemone (mobiliuoju telefonu) ir kiti panašūs veiksmai, suteikiantys galimybę gauti, sukurti vaizdinę medžiagą.
Bet kuriuo atveju – duomenų valdytojas privalo įvertinti, kokiu tikslu ir kokia apimtimi yra būtina viešinti asmens duomenis“, – sako G. Girdzijauskienė.
Todėl, pašnekovės teigimu, užfiksavus teisės pažeidimus, racionaliau ir teisingiau nuotraukas ar vaizdo įrašus ne publikuoti socialiniuose tinkluose, o tiesiogiai pranešti apie pažeidimą teisėsaugos institucijoms. „Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, būtų atsižvelgiama į pačios medžiagos turinį ir tai, ar paskelbta medžiaga pavaizduotiems asmenims sukėlė žalą. Tokiose situacijose turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar medžiaga sudaro galimybę identifikuoti užfiksuotus asmenis vaizdo medžiagoje, ar buvo reaguojama į prašymus pašalinti nuotrauką ar vaizdo įrašą iš socialinės erdvės ir panašiai“, – aiškina advokatė G. Girdzijauskienė.
„Regitros“ atstovai tv3.lt patvirtino, kad vien transporto priemonės valstybinių numerių nepakanka norint sužinoti daugiau duomenų. Papildomai reikalingas transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) ir registracijos dokumento numeris.
Teisininkai dar kartą primena, kad dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo reikėtų kreiptis į valstybines institucijas. Nukentėjęs asmuo galėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo arba pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
