Senstančios vaizdo ir garso kasetės kelia vis didesnį pavojų asmeniniams prisiminimams ir pasaulio kultūros paveldui – magnetinė juosta yra nestabili laikmena, kuri su laiku neišvengiamai praranda vaizdo ir garso kokybę. Specialistai pabrėžia, kad skaitmeninimas šiandien yra plačiai pripažinta priemonė įrašams išsaugoti, kol juosta dar grojama.
VHS kasečių tarnavimo laikas namų sąlygomis
Tipinė namų sąlygomis laikoma VHS, VHS-C, miniDV, Digital8 kasetė išlieka peržiūrima maždaug 10–25 metus, po to magnetinis sluoksnis pradeda nykti ir atsiranda matomi kokybės praradimai. Per tą laiką vaizdo juosta gali prarasti iki 20 % aukštesnio dažnio vaizdo signalo. Vėsiomis, sausomis ir nuo saulės bei magnetinių laukų apsaugotomis sąlygomis laikomos kasetės gali tarnauti gerokai ilgiau – kai kuriais enchantment atvejais 35–65 metus.
Pagrindinės juostos nykimo priežastys ir „lipnaus byrėjimo“ sindromas
Pagrindinė nykimo priežastis yra rišiklio (binderio) hidrolizė – cheminis sluoksnio, laikančio magnetines daleles prie juostos pagrindo, irimas, destabilizuojantis atkūrimą. Daugeliui 1970–1990 m. gamintų juostų būdingas vadinamasis „lipnaus byrėjimo” sindromas (sticky-shed syndrome): rišiklis sugeria drėgmę, tampa minkštas ir lipnus, o oksido dalelės atsiskiria. Pažengusiu atveju magnetinis sluoksnis gali nusilupti nuo plastikinio pagrindo ir įrašas tampa nebeperskaitomas.
Vienas laikinų gelbėjimo metodų yra juostos „kepimas” (baking), tačiau jis suteikia tik kelias savaites ar mėnesius normalaus atkūrimo, per kuriuos įrašą būtina perkelti į skaitmeninį formatą. Įrašų kokybę papildomai mažina magnetinių dalelių krūvio praradimas (remanence decay) ir fizinis juostos dėvėjimasis.
Nauji tyrimai ir kintančios tarnavimo laiko prognozės
Tarnavimo laiko prognozės pastaruoju metu kiek sušvelnėjo. Naujesnis JAV Kongreso bibliotekos Tyrimų ir testavimo padalinio bei bendrovės FUJIFILM tyrimas nustatė, kad šiandien dar grojamos, įprastomis kambario sąlygomis laikomos juostos gali išlikti grojamos iki 100 metų – tai švelnina ankstesnes ir vis dar naudojamas saugojimo gaires, kurios poliesterio pagrindo garso juostoms prognozavo 10–30 metų tarnavimo laiką.
Norintiems išsaugoti įrašus bent 10 metų Kongreso biblioteka rekomenduoja juostas laikyti 18–21 °C temperatūroje ir 45–50 % santykinės drėgmės, o ilgalaikiam saugojimui – 8–10 °C ir 20–30 % drėgmės.
Lenktynės su laiku: praėję terminai ir techninė senatis
Nepaisant švelnesnių prognozių, archyvarai pasaulyje buvo nustatę maždaug 2025 metus kaip riboženklį, iki kurio reikia masiškai suskaitmeninti magnetines juostas – šis terminas jau praėjo. Australijos nacionalinis archyvas vykdo projektą „Deadline 2025″, apimantį apie 130 000 valandų garso ir vaizdo įrašų, kuriuos siekiama suskaitmeninti, kol dar veikia atkūrimo įranga. UNESCO duomenimis, apie 200 milijonų valandų nepakeičiamo garso ir vaizdo turinio rizikuoja būti prarasta visam laikui dėl juostos nykimo.
Padėtį sunkina atkūrimo įrangos – vaizdo grotuvų, magnetofonų – pasenimas: ją vis sunkiau remontuoti ar pakeisti, todėl archyvarai įrangos ieško net naudotų daiktų skelbimuose. Įvairūs formatai – VHS, U-matic, Betacam, ketvirčio colio garso juostos – artėja prie visiško suirimo, paliekant tik kelerių–dešimties metų kritinį langą veiksmams.
Populiarių statistikos teiginių kilmė ir realybė
Verta pažymėti, kad dažnai cituojamas teiginys, esą 90 % vaizdo ir garso kasečių įrašų praranda kokybę per 10–20 metų nuo pagaminimo, kyla iš skaitmeninimo paslaugas teikiančios studijos PERRASYMAS.LT reklaminio teksto ir pateikiamas be nurodyto tyrimo. Bendras faktas, kad magnetinė juosta yra nestabili ir su laiku nyksta, vis dėlto patvirtinamas nepriklausomų šaltinių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Koks yra realus VHS kasečių tarnavimo laikas laikant jas namuose?
Įprastomis namų sąlygomis VHS kasetė kokybiškai išlieka peržiūrima apie 10–25 metus, po to vaizdo signalas (ypač aukštesnio dažnio) gali suprastėti iki 20 %. Tačiau jei kasetės saugomos vėsioje, sausoje, tamsioje vietoje ir toliau nuo magnetinių laukų, jų amžius gali pailgėti iki 35–65 metų. Naujausi tyrimai netgi rodo, kad idealiai prižiūrėtos tam tikros poliesterio juostos teoriškai gali išlikti nuskaitomos iki 100 metų.
Kas yra „lipnaus byrėjimo“ sindromas ir kaip jį atpažinti?
Tai cheminis procesas (hidrolizė), kurio metu kasetės juostos rišiklis sugeria drėgmę iš aplinkos. Dėl to magnetinis sluoksnis tampa minkštas ir lipnus, o bandomos paleisti juostos oksido dalelės pradeda atsiskirti, strigti grotuve arba visiškai nulupti nuo plastikinio pagrindo. Tokiu atveju įrašas tampa nebeperskaitomas. Vienas iš laikinų gelbėjimo būdų yra profesionalus juostos „kepimas“ (baking), kuris trumpam (kelioms savaitėms) atkuria juostos struktūrą, kad būtų galima atlikti skaitmeninimą.
Kodėl archyvarai kalba apie skubią krizę, jei juostos gali tarnauti ilgiau nei manyta?
Didžiausia problema šiandien yra ne tik pačios juostos nykimas, bet ir atkūrimo įrangos pasenimas. Profesionalūs ir buitiniai vaizdo grotuvai bei magnetofonai nebegaminami, o jų atsarginių dalių rinkoje nebėra. Archyvarams tenka ieškoti veikiančios įrangos net skelbimų portaluose. Kadangi UNESCO duomenimis apie 200 milijonų valandų unikalaus turinio gresia išnykti, o tarptautinis riboženklis (2025 metai) jau praėjo, laiko langas veiksmams yra kritiškai trumpas – skaitmeninti būtina dabar, kol dar yra kuo tas juostas paleisti.
