Pensinis amžius Lietuvoje
Lietuvos pensijų sistema išgyvena istorinį etapą. Nuo 2012 metų nuosekliai vykdytas pensinio amžiaus vėlinimas artėja prie savo finišo tiesiosios. Jau po dvejų metų, 2026-aisiais, Lietuva pasieks užsibrėžtą tikslą – suvienodintą pensinį amžių abiem lytims. Šie pokyčiai palies tūkstančius šalies gyventojų, o kartu su jais keisis ir reikalavimai būtinajam stažui bei išmokų skaičiavimo tvarka.
Kada išeisime į pensiją? 2025 ir 2026 metų grafikas
Svarbu suprasti, kad pensinis amžius nėra vienas fiksuotas skaičius visiems – jis priklauso nuo žmogaus gimimo datos ir metų, kuriais pasiekiama riba.
2025 metai: paskutinis laiptelis prieš suvienodinimą Kitais metais pensinio amžiaus skirtumas tarp vyrų ir moterų vis dar išliks, nors jis bus minimalus.
-
Vyrai: 2025 m. į pensiją galės išeiti sulaukę 64 metų ir 10 mėnesių. Tai galioja vyrams, gimusiems nuo 1960 m. gegužės 1 d. iki 1961 m. vasario 28 d.
-
Moterys: moterų pensinis amžius 2025 m. bus 64 metai ir 8 mėnesiai. Ši riba bus taikoma moterims, gimusioms nuo 1960 m. rugsėjo 1 d. iki 1961 m. balandžio 30 d.
2026 metai: visiška lygybė 2026-ieji bus metai, kai vyrų ir moterų pensinis amžius galutinai susilygins ties 65 metų riba. Nuo šiol visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo lyties, teisę į senatvės pensiją įgis tik sulaukę 65-erių. Tai palies vyrus, gimusius 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau, bei moteris, gimusias 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, pasiekus šią 65 metų ribą, tolesnis automatinis amžiaus ilginimas šiuo metu nėra numatytas, nors diskusijos apie galimą vėlinimą iki 72 metų ateityje (siekiant atliepti demografinius iššūkius) viešojoje erdvėje vis dar pasigirsta.
Būtinasis stažas – kodėl jis toks svarbus?
Vien sulaukti pensinio amžiaus nepakanka norint gauti „pilną“ pensiją. Ne mažiau svarbus rodiklis yra būtinasis stažas, kuris Lietuvoje taip pat nuosekliai ilginamas po pusę metų kasmet.
-
2025 m. būtinasis stažas sieks 34 metus.
-
2026 m. jis pakils iki 34,5 metų.
-
2027 m. bus pasiekta galutinė 35 metų riba, kuri, pagal dabartinius įstatymus, nebeturėtų didėti.
Minimalus stažas, suteikiantis teisę gauti bent kokią senatvės pensiją, išlieka nepakitęs – 15 metų. Tačiau tie, kurie bus sukaupę mažiau nei būtinąjį stažą, gaus tik proporcingai mažesnę bendrąją pensijos dalį. Tuo tarpu asmenys, viršijantys būtinąjį stažą, gali tikėtis didesnės bendrosios dalies, nes už kiekvienus papildomus metus stažas prideda papildomą vertę.
Pensijų didėjimas – ko tikėtis 2026-aisiais?
Nors dirbti tenka ilgiau, gera žinia ta, kad pensijos Lietuvoje auga sparčiu tempu. 2026 metų valstybės biudžete numatytas vidutinis pensijų didėjimas apie 12 proc. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti maždaug 80 eurų ir pasiekti apie 750 eurų. Tiems, kurie bus sukaupę būtinąjį stažą, vidutinė pensija augs dar labiau – prognozuojama, kad ji sieks apie 810 eurų.
Tai pasiekiama per kasmetinį pensijų indeksavimą, kuris priklauso nuo darbo užmokesčio fondo augimo šalyje. Tad, nors senėjanti visuomenė kelia spaudimą „Sodros“ biudžetui, kol kas ekonominis augimas leidžia užtikrinti dviženklį pensijų prieaugį.
Išankstinė pensija – galimybė išeiti anksčiau, bet su kaina
Tiems, kurie negali ar nenori laukti 65-erių, išlieka galimybė pasinaudoti išankstine pensija. Ją galima gauti likus ne daugiau kaip 5 metams iki nustatyto pensinio amžiaus (t. y. sulaukus 60 metų). Tačiau čia galioja griežtos sąlygos:
-
Reikia turėti būtinąjį stažą, kuris galios tais metais, kai asmuo pasiektų tikrąjį pensinį amžių.
-
Pensija yra mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki tikrojo amžiaus.
Tiesa, nuo 2021 metų galioja išimtis: pensija nemažinama asmenims, kurie turi itin didelį stažą (pavyzdžiui, 2025 m. – 41 metai) ir išankstinę pensiją gauna ne ilgiau kaip 3 metus.
II pensijų pakopos pokyčiai nuo 2026 m.
2026-ieji atneš naujovių ir tiems, kurie kaupia papildomai. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios lankstesnės II pakopos taisyklės:
-
Bus galima vieną kartą per visą laikotarpį išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų (tačiau suma negalės viršyti paties asmens sumokėtų įmokų).
-
Bus sudaryta galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl sunkių ligų.
-
Stabdyti kaupimą („atostogas“) bus galima neribotą laiką, kai iki šiol tai buvo galima daryti tik 12 mėnesių per visą laiką.
Kodėl visa tai vyksta?
Pagrindinė priežastis, kodėl ilginamas pensinis amžius, yra demografija. Lietuva sensta: dirbančiųjų skaičius mažėja, o pensininkų – auga. Kad „Sodra“ išliktų moki ir galėtų mokėti adekvačias pensijas, būtina išlaikyti balansą tarp įmokų ir išmokų.
Daugelis Europos šalių (Norvegija, Danija, Italija) jau yra nustačiusios 67 metų ar net vėlesnę pensinio amžiaus ribą arba susiejusios ją su vidutine gyvenimo trukme. Nors Lietuvoje po 2026 metų amžiaus ilginimas kol kas sustos ties 65 metais, ateities prognozės rodo, kad prie šio klausimo politikai gali grįžti po dešimtmečio.
Artėjantys 2025 ir 2026 metai bus paskutinis etapas ilgame kelyje į suvienodintą pensinį amžių. Nors vyrams ir moterims teks dirbti ilgiau, didėjantis stažo reikalavimas ir augančios pensijos rodo pastangas kurti tvaresnę sistemą. Gyventojams svarbiausia ne tik stebėti kalendorių, bet ir rūpintis savo stažu bei domėtis papildomo kaupimo galimybėmis, kurios nuo 2026-ųjų taps gerokai lankstesnės.
Jei norite detaliau pasitikrinti savo būsimą pensijos datą, tai visada galite padaryti prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
(D.U.K.) apie pensinio amžiaus ir stažo pokyčius Lietuvoje
Kada tiksliai vyrams ir moterims pensinis amžius taps vienodas?
Galutinis vyrų ir moterų pensinio amžiaus suvienodinimas įvyks 2026 metais. Nuo tada visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo lyties, į senatvės pensiją galės išeiti sulaukę 65 metų. Iki tol (2025 m.) moterys vis dar gali išeiti į pensiją keliais mėnesiais anksčiau nei vyrai.
Kiek stažo reikės norint gauti visą pensiją 2026 metais?
Būtinasis stažas pensijai gauti taip pat nuosekliai ilgėja.
2026 m. reikės turėti 34,5 metų stažo. Nuo 2027 m. būtinasis stažas sustos ties 35 metų riba. Turint mažiau nei būtinąjį stažą (bet ne mažiau 15 metų), mokama mažesnė pensijos dalis.
Ar tiesa, kad ateityje pensinis amžius bus ilginamas iki 72 metų?
Oficialių sprendimų vėlinti pensinį amžių virš 65 metų ribos šiuo metu nėra priimta. Diskusijos apie 72 metų ribą kilo dėl Europos Komisijos rekomendacijų ir demografinių prognozių, tačiau Lietuvos Vyriausybė laikosi pozicijos, kad po 2026 m. amžiaus ilginimas kol kas sustos.
Kas pasikeis II pakopos pensijų kaupime nuo 2026 m.?
Nuo 2026-ųjų kaupimas taps lankstesnis:
Bus galima stabdyti įmokas („įmokų atostogos“) neribotam laikui, o ne tik 12-ai mėnesių.
Bus galima vieną kartą per visą laikotarpį išsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų (savo įmokų dalį).
Atsiras galimybė pasitraukti iš sistemos dėl sunkių ligų.
Ar galima išeiti į pensiją anksčiau, jei turiu labai didelį stažą?
Taip, galima pasinaudoti išankstine pensija (likus iki 5 metų iki tikrojo pensinio amžiaus), tačiau paprastai už kiekvieną ankstesnį mėnesį pensija yra mažinama. Išimtis: Pensija nemažinama, jei asmuo turi sukaupęs labai didelį stažą (pvz., 40 metų ir daugiau, priklausomai nuo konkrečių metų reikalavimo) ir į išankstinę pensiją išeina ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki nustatyto laiko.
