Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė „Toksika“ pirmadienį pranešė, kad per kelis mėnesius trukusias švaros akcijas Klaipėdos rajone, Šiauliuose ir Alytuje iš gyventojų surinkta daugiau kaip 51 tona pavojingųjų atliekų. Akcijos parodė, kad gyventojų namuose, garažuose, rūsiuose ir ūkiniuose pastatuose vis dar kaupiasi dažai, lakai, alyva, tirpikliai, automobilių filtrai ir kitos medžiagos, kurios negali patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą.
Daugiausia atliekų atidavė Klaipėdos rajono gyventojai
Klaipėdos rajone surinkta daugiau kaip 31 tona pavojingųjų atliekų, Šiauliuose gyventojai pristatė daugiau kaip 12 tonų, Alytuje – daugiau kaip 8 tonas. Didžiausią dalį sudarė po remonto, automobilių priežiūros ir ūkio darbų likusios medžiagos: apie 21 tona dažų ir lakų atliekų, apie 15 tonų alyvos atliekų, taip pat užterštos pakuotės, pašluostės, sorbentai ir filtrai.
Šiauliuose akcija vyko gegužę kartu su miesto savivaldybe: specialus „Toksikos“ transportas gyventojų laukė gegužės 2, 9, 16, 23 ir 30 dienomis skirtinguose miesto rajonuose, iš vieno gyventojo priimta iki 200 kilogramų pavojingųjų atliekų.
Kodėl pavojingosios atliekos lieka namuose
Pagal nustatytą tvarką buityje susidarančios pavojingosios atliekos turi būti surenkamos apvažiavimo būdu arba pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurių darbą koordinuoja savivaldybės. Tačiau, „Toksikos“ teigimu, dalyje savivaldybių atliekos apvažiavimo būdu apskritai nesurenkamos arba tai daroma neefektyviai. Dalis gyventojų atliekų neatiduoda ir dėl kitų priežasčių: trūksta informacijos, iki artimiausios aikštelės tenka toli važiuoti, žmonės neturi tinkamo transporto arba sukaupia per mažai atliekų, kad planuotų atskirą kelionę. Todėl pavojingosios medžiagos lieka namuose arba atsiduria mišrių komunalinių atliekų konteineriuose.
Laiku neatskirtos pavojingosios atliekos gali užteršti bendrą atliekų srautą, dirvožemį ir vandenį, sukelti gaisrus ar pavojingas chemines reakcijas.
Netinkamai rūšiuojama iki 30 tūkst. tonų per metus
„Preliminariai vertinama, kad netinkamai išrūšiuojamos pavojingosios atliekos Lietuvoje gali sudaryti iki 3 proc. bendro metinio komunalinių atliekų kiekio – tai būtų iki 30 tūkst. tonų per metus. Kai tokios medžiagos patenka į sąvartynus kartu su nepavojingomis atliekomis, problema persikelia į visą atliekų tvarkymo grandinę ir tampa visuomenės saugumo klausimu“, – teigia „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.
Anot jo, akcijos rodo, kad gyventojai linkę atsakingai pasirūpinti pavojingosiomis atliekomis, kai turi aiškią ir lengvai pasiekiamą galimybę jas atiduoti – padeda iš anksto paskelbtos datos, patogios vietos ir suprantama informacija. Vis dėlto, A. Dirvinsko teigimu, pavojingųjų atliekų surinkimas neturėtų priklausyti vien nuo pavienių akcijų – ilgainiui daugiau lyderystės turėtų perimti pačios savivaldybės ir užtikrinti gyventojams aiškią, nuspėjamą tvarką.
Įmonė siūlo pertvarkyti surinkimo sistemą
„Toksika“ yra viena iš iniciatorių, siūlančių tobulinti arba naujai apibrėžti pavojingųjų atliekų surinkimo iš gyventojų tvarką. Šį klausimą įmonė anksčiau kėlė ir Aplinkos ministerijoje – susitikime su tuomečiu aplinkos ministru Simonu Gentvilu sutarta, kad „Toksika“ parengs pasiūlymus, kaip pertvarkyti neefektyvia pripažintą buitinių pavojingųjų atliekų surinkimo sistemą.
Gyventojams primenama, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius negalima mesti senų dažų, lakų, tirpiklių, alyvos, automobilių filtrų, cheminių medžiagų, baterijų, akumuliatorių, elektronikos, vaistų, pesticidų, gyvsidabrio turinčių prietaisų, asbesto atliekų ir užterštų pakuočių. Iki perdavimo pavojingąsias atliekas rekomenduojama laikyti sandariai, originaliose arba aiškiai pažymėtose pakuotėse, skirtingų medžiagų nemaišyti, o pažeistą pakuotę įdėti į papildomą talpą, kad turinys neišsilietų. Prieš vežant atliekas į surinkimo vietą patariama pasitikrinti, kas, kokiais kiekiais ir kokiu laiku priimama.
