Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 14 mln. žmonių įsitraukia į piliečių mokslą, suteikiantį galimybę visuomenės nariams, kurie nebūtinai yra mokslininkai, dalyvauti įvairiuose tyrimuose. Ekspertai pastebi, kad nors piliečių mokslas pasaulyje sparčiai populiarėja, Lietuva žengia dar tik pirmuosius žingsnius, o žmonių įsitraukimas į tyrimus – nedidelis.
Žmonės į šiuos tyrimus gali įsitraukti įvairiais būdais, pavyzdžiui, naudodamiesi programėlėmis fiksuoti oro taršos židinius ar invazines rūšis mieste. Pasak Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) sociologijos doktorantės Inetos Simonaitės, tokiu būdu mokslininkai ir savivaldybių atstovai gali greičiau priimti sprendimus aplinkosaugos ir kitais svarbiais klausimais.
„Žmonių susidomėjimas šiais tyrimais nėra itin aukštas, todėl svarbu suprasti, kokie veiksniai skatintų prisijungti prie tyrimų ir tapti reikšminga mokslo dalimi“, – kalba I. Simonaitė.
Nauda ir patiems žmonėms
Iš pirminių mokslinių tyrimų matyti, kad veiksnius, lemiančius visuomenės įsitraukimą į mokslą, galima skirstyti į dvi motyvacijos grupes – išorinę bei vidinę. I. Simonaitė pabrėžia, kad piliečių mokslas tuo ir unikalus – dalyvaudami tyrimuose žmonės gali tiek prisidėti prie mokslinių sprendimų, tiek gauti realią naudą – naujų žinių, ryšių, patirties ir pripažinimo, o svarbiausia – spręsti jiems patiems aktualias problemas.
„Žmonės daug aktyviau įsitraukia į mokslinius tyrimus, kai aiškiai mato savo dalyvavimo prasmę ir rezultatus. Todėl svarbu ne tik rinkti iš gyventojų duomenis apklausų metu, bet ir parodyti, kaip gyventojų indėlis padeda spręsti realias problemas“, – akcentuoja KTU doktorantė.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad dalyviai jaustųsi tikrais mokslininkų partneriais. Pasak I. Simonaitės, žmonės nori ne tik užpildyti apklausą, bet ir suprasti, kaip buvo naudojami jų duomenys, dalyvauti rezultatų aptarime ar net prisidėti prie tyrimo klausimų kūrimo.
„Grįžtamasis ryšys, padėkos, sertifikatai ar tiesiog nuoširdus paaiškinimas, ką pavyko pasiekti, gali tapti labai svarbia motyvacija, skatinant dalyvauti. Tarptautinė patirtis rodo dar ir tai, kad įsitraukimą didina patogios skaitmeninės platformos: kuo lengviau žmonės gali prisijungti, fiksuoti pastebėjimus ar matuoti aplinkos rodiklius, tuo aktyviau jie dalyvauja. Tad geriausiai veikia iniciatyvos, kurios yra prieinamos, prasmingos ir matomos“, – sako I. Simonaitė.
Patirtis užsienyje – galimybė pažvelgti kitaip
I. Simonaitę tęsti studijas doktorantūroje paskatino noras gilintis į visuomenines problemas ir galimybė idėjomis dalintis su akademine bendruomene, kuri turi neįkainojamų žinių. Pasak KTU doktorantės, nors šios pakopos studijos atveria daugybę galimybių, neįkainojamos patirties jai suteikė stažuotės užsienyje.
„Pasitaikius progai išvykau į Centrinį Floridos universitetą, esantį Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Stažuotės metu kartu su profesoriumi Thom Bryer siekėme suprasti, kas skatina ar riboja JAV visuomenę įsitraukti į universitetuose vykdomus tyrimus“, – pasakoja I. Simonaitė.
Net ir pasibaigus stažuotei, darbas su profesoriumi nesustojo. Šiuo metu į Lietuvą jau sugrįžusi KTU doktorantė atlieka interviu su amerikiečiais, o ateityje, tikimasi, kad gauti rezultatai leis lengviau suprasti ne tik JAV, bet ir Lietuvos visuomenės įpročius ir ją skatinančius veiksnius, įsitraukiant į piliečių mokslą.
„Manau, kad tarptautinės galimybės labai praplečia akiratį ir padeda pamatyti, kaip akademiniai procesai veikia už mūsų institucijos ribų. Tai puiki proga plėsti profesinius ryšius, sutikti panašių interesų turinčių mokslininkų ir kurti bendradarbiavimą, kuris ateityje gali išaugti į bendrus projektus ar tyrimus“, – teigia KTU doktorantė.
