Savaitgalį Lietuvą nusiaubė stiprūs vėjai ir liūtys, dėl kurių daugelyje šalies regionų buvo nulaužta ir išversta daugybė medžių miškuose, parkuose, pakelėse ir gyvenvietėse. Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus nedelsiant apžiūrėti savo valdas ir sutvarkyti vėjo pažeistus medžius.
Pagal pirminius Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenis, rugpjūčio 22 d. audra valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė apie 150 tūkst. kietmetrių (ktm) medienos. Iš jų plynai pažeistuose medynuose nustatyta apie 17 tūkst. ktm pažeistos medienos maždaug 80 ha plote, o pavienių išverstų ir išlaužytų medžių kiekis viršija 130 tūkst. ktm. Didžiausi pažeidimai užfiksuoti Dubravos, Kazlų Rūdos, Biržų ir Panevėžio regioniniuose padaliniuose. Duomenys vis dar tikslinami, todėl galutinis žalos mastas gali keistis.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad pasvirę ar pakibę medžiai kelia pavojų, o netvarkoma mediena gali tapti pavojingų medžių liemenų kenkėjų, ypač žievėgraužio tipografo, veisimosi šaltiniu.
Leidimų tvarkyti audros padarinius miškuose nereikia
Tvarkant vėjo išverstus medžius atrankiniams sanitariniams kirtimams, leidimų kirsti mišką gauti nereikia. Kilus klausimų dėl pažeistų miškų priežiūros priemonių, rekomenduojama konsultuotis su Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros ir Miško sanitarinės apsaugos skyrių specialistais.
Privačių miškų savininkai, pasirinktinai iškirtę vėjo pažeistą mišką, gali kreiptis dėl finansinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra.
Gyventojai turi įsitikinti, ar saugu lankytis miškuose
Gyventojai, lankantys miškus, privalo įvertinti, ar tai saugu. Rekomenduojama vengti vietovių, kuriose daug išlaužytų, išverstų ar pavojingai pasvirusių medžių, pakibusių šakų.
Miškininkai pastebi, kad didelės audros, išverčiančios šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, anksčiau pasikartodavo apie kartą per dešimtmetį, tačiau pastaruoju metu jos tampa dažnesnės. Straipsnyje pateikiami pavyzdžiai apie ankstesnes dideles audras: 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. m³ medienos, sukeldama žievėgraužio tipografo invaziją; 2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ – apie 600 tūkst. ktm; 2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas – apie 900 tūkst. ktm; 2019 m. kovo mėnesį audra „Laura“ – daugiau nei 205 tūkst. m³; 2023 m. rugpjūčio 6–7 d. audra – apie 30 000 m³.
Stiprus vėjas daugiausia žalos padaro eglynams dėl paviršinių šaknų. Pušynai nukenčia mažiau, nes pušies šaknys yra gilesnės ir medis dažniau nulūžta nei išvirsta. Nors didelės audros retėja, stiprūs vėjai miškams žalą daro beveik kasmet, tačiau mažesnio masto.
Audros padarinių šalinimas miestų ir kaimų teritorijose
Audra išvartė medžius ir miestų, kaimų bei sodybų teritorijose. Nustatyta, kad nudžiūvę, stichinių nelaimių metu išversti ar kitaip pažeisti medžiai nepriskiriami saugotiniems. Jei želdinys kelia pavojų gyventojams, jų turtui ar eismo saugumui, jį galima šalinti nedelsiant, be leidimo ar sprendimo. Tokiu atveju darbus atlikę asmenys privalo per 3 darbo dienas raštu informuoti savivaldybės administraciją ir pateikti nuotraukas. Jei medis nepavojingai pasviręs ir nekeliantis tiesioginio pavojaus, leidimas kirtimui ar genėjimui reikalingas ir kreiptis reikia į savivaldybės administraciją.
Savivaldybės gali nustatyti papildomus saugotinų želdinių kriterijus. Jei želdinys užvirto iš kaimyninio sklypo, patariama pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl nuvirtusių želdinių medienos paėmimo reikėtų tartis su sklypo savininku arba, jei želdinys iš viešosios teritorijos, gauti savivaldybės sutikimą.
