Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 15 dieną telefonu kalbėjosi su Rumunijos užsienio reikalų ministre Oana Țoiu ir aptarė saugumo padėtį Juodojoje jūroje po išpuolių prieš civilinę laivybą bei komercinius laivus.
Budrys paragino užtikrinti ryžtingą tarptautinį atsaką
K. Budrys pareiškė susirūpinimą dėl pastarųjų incidentų, per kuriuos keli prekybiniai laivai buvo apgadinti arba nuskendo, kilo gaisrų, žuvo ir dingo įgulų narių. Ministras paragino kuo greičiau nustatyti visų incidentų aplinkybes, jų organizatorius ir atsakingus asmenis.
Pasak jo, tarptautinė bendruomenė į išpuolius turėtų atsakyti ryžtingai. K. Budrys pabrėžė, kad komercinės laivybos, kritinės infrastruktūros ir navigacijos laisvės apsauga Juodojoje jūroje yra ne vien regioninio, bet viso euroatlantinio saugumo klausimas.
Lietuvos ministras išreiškė paramą Rumunijos pastangoms išsiaiškinti faktines incidentų aplinkybes. Jis su O. Țoiu taip pat aptarė galimas papildomas sąjungininkų priemones regiono saugumui stiprinti.
Ministrai pasisakė už stipresnę jūrinės erdvės stebėseną, geresnę kritinės infrastruktūros apsaugą ir didesnį komercinės laivybos saugumą Juodojoje jūroje.
K. Budrys pažymėjo, kad Lietuva, rengdamasi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, sieks deramo dėmesio rytinio NATO ir ES flango saugumo poreikiams. Pasak ministro, jiems taip pat turi būti numatytas pakankamas finansavimas ilgalaikėje ES finansinėje perspektyvoje.
Per savaitę buvo atakuoti keturi komerciniai laivai
Per dvi išpuolių bangas Bulgarijos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir gretimuose vandenyse per savaitę buvo atakuoti keturi komerciniai laivai. Du iš jų nuskendo.
Spalio 13 dieną su Maltos vėliava plaukęs, Ukrainai priklausantis ir Odesoje registruotas laivas „Chelsea 3“, įgulos teigimu, buvo tris kartus atakuotas oro dronais. Ataka įvykdyta už 18 jūrmylių į rytus nuo Bialos, Bulgarijos Juodosios jūros pakrantėje. Dronai pataikė į laivo denį ir korpusą.
Visi 15 laivo įgulos narių – septyni Ukrainos ir aštuoni Azerbaidžano piliečiai – buvo išgelbėti ir nugabenti į Bulgarijos uostamiestį Varną. Penkiems jūrininkams suteikta medicinos pagalba.
Spalio 15 dieną „Chelsea 3“ buvo rengiamasi nutempti į Burgaso uostą Bulgarijoje. Ten laivą planuota detaliai ištirti, siekiant nustatyti atakos aplinkybes ir dronų kilmę.
Per kitą spalio 13-osios incidentą už 17 jūrmylių į rytus nuo Bulgarijos gyvenvietės Krapeco nuskendo su Bisau Gvinėjos vėliava plaukęs laivas „HS Dignity“. Iki spalio 14 dienos buvo išgelbėti penki jūrininkai, o 11 įgulos narių tebebuvo dingę.
Bulgarija prašo NATO pagalbos, o Maskva kalba apie provokaciją
Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas pareiškė, kad išpuolių rezultatai naudingi Rusijai, o jų logika rodo į Maskvą. Tačiau jis pabrėžė neturintis tvirtų ir aiškių įrodymų, kurie leistų oficialiai apkaltinti Rusiją.
Rusijos ambasadorė Bulgarijoje Eleonora Mitrofanova sakė neturinti Rusijos gynybos ministerijos informacijos apie išpuolius. Ji taip pat neatmetė versijos, kad incidentai galėjo būti trečiosios šalies provokacija.
Bulgarija paprašė tarptautinės pagalbos tiriant atakas ir NATO paramos stiprinant oro bei jūros erdvės stebėseną, kontrolę ir reagavimo į dronų išpuolius pajėgumus.
Spalio 15 dieną Briuselyje R. Radevas paskelbė siūlysiantis moratoriumą visiems kariniams smūgiams prieš civilinius ir komercinius laivus Juodojoje jūroje. Raginimas sustabdyti tokias atakas jau buvo įtrauktas į rengiamą Europos Vadovų Tarybos išvadų projektą.
