Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį, rugpjūčio 20-ąją, pasmerkė „vis intensyvėjančią grėsmių kampaniją“, Rumunijos naikintuvui F-16 prie Juodosios jūros dujų platformos sunaikinus sprogmenimis pakrautą jūrinį droną. Pasak jos, tokiais veiksmais siekiama neraminti Europos piliečius ir skaldyti Europos Sąjungą.
F-16 droną apšaudė už kelių šimtų metrų nuo platformos
Dreifuojantį aparatą 6 val. 28 min. vietos ir Lietuvos laiku pastebėjo komercinis laivas. Dronas buvo Rumunijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, maždaug už 80 jūrmylių, arba apie 148 kilometrų, į rytus nuo Konstancos uostamiesčio ir vos už kelių šimtų metrų nuo „Neptun Alpha“ dujų platformos.
Reaguoti pakilo du Rumunijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16. Vienas jų droną apšaudė borto patranka ir pataikė į taikinį.
„Neptun Alpha“ priklauso Juodojoje jūroje plėtojamam dujų gavybos projektui „Neptun Deep“. Rumunijos vyriausybės duomenimis, incidento metu prie platformos dirbo keli šimtai žmonių.
Rumunijos gynybos ministras Radu Miruță pareiškė, kad jūrinis dronas buvo prikrautas sprogmenų. Per tiesioginį ryšio kanalą Ukraina oficialiai patvirtino, kad aparatas jai nepriklausė.
Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas pasmerkė „beatodairiškų incidentų eskalavimą“ ir dėl jo apkaltino Rusijos Federaciją.
ES vadovė paragino stiprinti Europos gynybą
U. von der Leyen pareiškė, kad vyksta vis intensyvėjanti kampanija, kelianti nerimą piliečiams ir nukreipta prieš ES vienybę. Ji paragino Bendriją stiprinti gynybą, kad Europa gebėtų atgrasyti nuo provokacijų ir agresijos.
Rugpjūčio 11 dieną tame pačiame „Neptun Deep“ rajone Rumunijos karo narai kontroliuojamai susprogdino dar du dreifavusius „Gerbera“ tipo dronus. Ukrainos pusė ir tuomet patvirtino, kad aparatai jai nepriklausė. Rumunijos karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas viceadmirolas Mihai Panaitas vėliau nurodė, kad tie dronai buvo rusiškos kilmės.
Nepaisant incidentų, „Neptun Deep“ projektas vykdomas pagal grafiką. Pirmųjų dujų tikimasi 2027 metais, o iki liepos pabaigos jau buvo įrengta „Neptun Alpha“ platforma ir išgręžti šeši iš dešimties numatytų gavybos gręžinių.
Kitas dronas nukrito netoli Ukrainos sienos
Tą pačią rugpjūčio 20-osios naktį dar vienas dronas įskrido į Rumunijos oro erdvę ir nukrito negyvenamoje vietovėje, maždaug už keturių kilometrų į šiaurės rytus nuo Grindu kaimo netoli Ukrainos sienos.
Nukritus aparatui kilo gaisras, tačiau jis užgeso savaime. Žmonės nenukentėjo, materialinės žalos neužfiksuota. Rumunijos institucijos vėliau nustatė, kad rasti fragmentai nekelia pirotechninio pavojaus. Juos tyrimui paėmė Pasienio policija, o bylą perėmė Konstancos apeliacinio teismo prokuratūra.
Per pastarąsias savaites Rumunijoje taip pat buvo numušti keturi oro dronai. Tris sunaikino Rumunijos pilotai, o ketvirtąjį rugpjūčio 16 dieną numušė NATO oro policijos misiją vykdęs Ispanijos naikintuvas F-18.
Incidentai Rumunijoje užfiksuoti po naktinės Rusijos raketų ir dronų atakos Kyjive bei jo apylinkėse. Per ją žuvo mažiausiai 16 žmonių – 15 Ukrainos sostinėje ir vienas Kyjivo srityje, dar apie 40 žmonių buvo sužeisti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ataką pavadino masine. Jis nurodė, kad Rusija derino balistines ir sparnuotąsias raketas su dronais, bei paragino pasaulį reaguoti į Maskvos vykdomą karo eskalavimą.
