Tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys atskleidžia, kad 2024 metais Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai minimi politikai buvo prezidentas Gitanas Nausėda, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė ir skandalingai pagarsėjęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Partijų kontekste daugiausiai dėmesio sulaukė „Nemuno aušra“, kurios pirmininkas R. Žemaitaitis sulaukė kritikos dėl savo kontroversiškų pasisakymų.
Gitanas Nausėda žiniasklaidoje buvo paminėtas net 60 168 kartus. Iki gruodžio 12 dienos premjerės pareigas ėjusi Ingrida Šimonytė buvo antra pagal minimų skaičių – 34 551 kartas.
Trečioje vietoje pagal matomumą žiniasklaidoje atsidūrė buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kurio pavardė paminėta 17 728 kartus. Politikas praėjusiais metais sulaukė didelio dėmesio dėl įtemptų santykių su prezidentu G. Nausėda, kai šalies vadovas nepritarė jo kandidatūrai į Europos Komisijos narius.
Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ lyderis, atsidūrė ketvirtoje vietoje su 16 971 paminėjimu. Politikas pagarsėjo Konstitucijos pažeidimu ir Seimo nario priesaikos sulaužymu.
Toliau rikiuojasi buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kuris buvo paminėtas 16 254 kartus. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen paminėta 14 785 kartus, o naujasis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis – 12 913 kartus.
Pirmasis ministras Gintautas Paluckas užėmė aštuntą vietą su 12 186 paminėjimais. Buvusi ministrė pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė paminėta 11 757 kartus, o buvusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė – 10 557 kartus.
Į dešimtuką taip pat pateko Gintarė Skaistė (8 166), Agnė Bilotaitė (7 557), Ignas Vėgėlė (7 343), Arvydas Anušauskas (7 077), Simonas Gentvilas (5 469), Aurelijus Veryga, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (4 932), Andrius Kubilius (4 877), Eduardas Vaitkus (4 815) ir Simonas Kairys (4 336).
„Mediaskopo“ vadovė Jūratė Stankuvienė pabrėžė, kad po Seimo rinkimų, kuriuose konservatoriams ne itin pasisekė, TS-LKD matomumas žiniasklaidoje sumažėjo. Pasak jos, rinkimų laikotarpis politinei komunikacijai suteikė intensyvumo, tačiau radikaliai pakeitė politikų ir partijų pozicijas. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad po rinkimų labiausiai matomais tapo socialdemokratų bei „Nemuno aušros“ lyderiai. Visgi, kartu fiksuojamas nemažas neigiamo pobūdžio komunikacijos srautas, kuris persikelia ir į tarptautinę žiniasklaidą.
„Mediaskopo“ duomenimis, daugiausiai žiniasklaidoje minima partija buvo „Nemuno aušra“ (18 892 kartai), antroje vietoje – Seimo rinkimus laimėjusi LSDP (18 649 kartai), o trečioje – TS-LKD (18 624 kartai). Demokratai „Vardan Lietuvos“ paminėti 17 881 kartą, LVŽS – 16 546 kartus, Liberalų sąjūdis – 15 882 kartus, Laisvės partija – 13 682 kartus, Darbo partija – 8 757 kartus, LLRS-KŠS – 5 834 kartus, o Lietuvos regionų partija – 4 952 kartus.
2024 metais žiniasklaidoje daugiausiai dėmesio skirta Seimo rinkimams. „Mediaskopas“ fiksavo beveik 60 tūkst. straipsnių, susijusių su Lietuvoje vykusiais prezidento, Seimo ir Europos Parlamento (EP) rinkimais. Ištyrus virš 600 Lietuvos žiniasklaidos šaltinių, rasta 59 614 su rinkimais susijusių straipsnių, reportažų ir laidų. Seimo rinkimams skirta beveik 32 tūkst. naujienų (45,1 proc. viso informacijos srauto), prezidento rinkimams – 25,4 tūkst., o rinkimams į EP – 13,2 tūkst.
J. Stankuvienė pažymėjo, kad prezidento rinkimų metu dominavo diskusijos apie kandidatų lyderystės stilių ir tarptautinės politikos vizijas, o prieš, per ir po Seimo rinkimų viešojoje erdvėje atkreiptas dėmesys į ideologinius konfliktus tarp progresyvių ir konservatyvių jėgų, jaunimo įsitraukimą į rinkimus bei jų įtaką rezultatams. Europos Parlamento rinkimų kontekste daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvos vaidmeniui ES – migracijos politiką, energetinį saugumą ir kovą su klimato kaita.
