Nepaisant negandų tarptautinėje erdvėje, Lietuvos ekonomika nenustoja augti. 2025 m. trečiąjį ketvirtį didėjo daugelio svarbiausių sektorių – tiek prekybos, tiek paslaugų, tiek pramonės, tiek statybos – pardavimai. Nors šių metų pabaigoje ekonomika, tikėtina, augs santykinai vangiu tempu, kitais metais dėl įgyvendinamų reformų, kurios turėtų paskatinti didesnį namų ūkių vartojimą, ekonomikos plėtra turėtų laikinai paspartėti.
Komentuoja Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
Valstybės duomenų agentūros išankstinio įverčio duomenimis, 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika sumenko 0,2, o palyginti su prieš metus buvusiu ketvirčiu, – padidėjo 1,9 proc.
Labiausiai ekonomikos raidą varžė pramonės bei transporto ir saugojimo įmonių rezultatai. Laikinas AB „Achema“ amoniako gamybos sustabdymas ir sunkumai konkuruojant tarptautinėse rinkose labiausiai ribojo apdirbamosios gamybos raidą. Šių metų trečiąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį sumenko 2,1 proc. ir buvo tik 0,4 proc. didesni nei prieš metus. Labiausiai apdirbamosios gamybos raidą ribojo beveik 16 proc. mažesni nei prieš metus chemijos pramonės pardavimai. Toks jų krytis nemenkai yra nulemtas laikino AB „Achema“ amoniako gamybos, kuri vėl buvo atnaujinta rugpjūčio antrąją pusę, sustabdymo. Reikšmingesnius pardavimų kryčius taip pat fiksavo automobilių pramonės sektorius, kuriam nepalankią įtaką turėtų daryti visos Europos automobilių pramonės sunkumai, taip pat guminių ir plastikinių gaminių gamyba. Mažiau palankiai apdirbamosios gamybos raidai įtaką darys ir įvesti JAV muitų tarifai ir kitų valiutų atžvilgiu reikšmingai sustiprėjęs euras. Kad įmonėms pasidarė sunkiau konkuruoti, indikuoja ir Valstybinės duomenų agentūros atliekamo verslo tendencijų tyrimo duomenys – jie rodo nemenką pramonės įmonių gebėjimo konkuruoti ne Europos Sąjungos (ES) šalių rinkose pablogėjimą pastaraisiais mėnesiais.
Nors per pastarąjį ketvirtį nuotaikos Lietuvos apdirbamosios gamybos veikloje nuotaikos reikšmingiau nepakito, pagrindinėse prekybos partnerėse daugėja ekonomikos atsigavimo ženklų. Europos Komisijos skelbiamas Lietuvos apdirbamosios gamybos pasitikėjimo rodiklis per šių metų trečiąjį ketvirtį reikšmingiau nepakito ir jau trečią ketvirtį iš eilės buvo mažesnis už ilgalaikį vidurkį. Labiausiai tokias nuotaikas lemia vis blogiau vertinamas turimų užsakymų lygis ir pablogėję gamybos lūkesčiai artimiausią ketvirtį. Šias nepalankias tendencijas iš dalies atsveria vertinimas, kad įmonės turi per mažai pagamintos produkcijos atsargų, o tai gali paskatinti gamybos pagyvėjimą, kad jos galėtų pasiekti norimą jų lygį. Nors Lietuvos pramonės įmonių nuotaikos tebėra niūrios, atsigaunančios pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos leidžia tikėtis stipresnės Lietuvoje pagamintų prekių paklausos. Pavyzdžiui, euro zonos – didžiausios Lietuvos prekybos partnerės – pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers‘ Index) spalio mėn. pasiekė 52,2 – tai didžiausia reikšmė per 17 mėnesių. 50 punktų ribą, kuri skiria veiklų plėtrą nuo nuosmukio, siekė tiek paslaugų, tiek apdirbamosios gamybos veiklos. Gana palankus, palyginti su pastarųjų metų tendencijomis, buvo ir naujų užsakymų vertinimas. Vis dėlto svarbu pastebėti, kad įmonių gamybos apimties artimiausiais metais vertinimas pastaraisiais mėnesiais prastėjo, tam nemenką įtaką daro politinis neapibrėžtumas vienoje didžiausių Europos ekonomikų – Prancūzijoje.
Statybos sektoriaus aktyvumas blėsta. 2025 m. liepos–rugpjūčio mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 1,4 proc. didesnė nei antrąjį ketvirtį, tačiau tik 2,3 proc. didesnė nei prieš metus. Tai lėčiausia metinė plėtra nuo 2021 m. pradžios. Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai statybos sektoriaus aktyvumą slopina reikšmingai sumenkusios inžinerinių statinių statybos apimtis ir nustoję augti statybos paslaugų pardavimai užsienio rinkose. Kituose statybos sektoriaus segmentuose stebimos palankesnės tendencijos – negyvenamųjų pastatų statybos apimtis analizuojamu laikotarpiu buvo beveik penktadaliu didesnė nei prieš metus. Pradeda atsigauti ir gyvenamųjų pastatų statyba, ji liepos–rugpjūčio mėn. buvo beveik dešimtadaliu didesnė nei prieš metus, o reikšmingai padidėjusi pradėtų būsto projektų apimtis leidžia tikėtis tolesnės sektoriaus plėtros. Vis dėlto apklausos rodo, kad statybos sektoriaus įmonės nesitiki reikšmingesnio padėties pagerėjimo artimiausiais ketvirčiais dėl neatsigaunančių užsakymų, tačiau numatomos gauti ES paramos lėšos ir suplanuotos valdžios sektoriaus investicijos turėtų palaikyti gana nemenką statybos sektoriaus aktyvumą.
Didėjanti namų ūkių perkamoji galia sudaro sąlygas namų ūkiams daugiau vartoti, o tai didina ir mažmeninės prekybos apyvartą, kuri vėl šturmuoja naujas aukštumas. 2025 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, padidėjo 2,3 proc. ir buvo 5,3 proc. didesnė nei prieš metus. Tokio augimo pakako, kad po laikino smuktelėjimo metų pradžioje, kai trumpam paūmėjo infliacija ir buvo įvesti mokestiniai pakeitimai, trečiąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta būtų didžiausia nuo duomenų skelbimo pradžios. Fiksuota beveik visų pagrindinių prekių grupių metinė pardavimų plėtra, tik prekyba automobilių degalais po reikšmingos korekcijos metų pradžioje vis dar rodo 2,5 proc. sumažėjimą. Tokias mažmeninės prekybos ir namų ūkių vartojimo tendencijas palaiko didėjanti namų ūkių perkamoji galia: remiantis Sodros duomenimis vidutinis darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį paaugo maždaug 9 proc., didėjo ir užimtųjų skaičius. O infliacija šiuo laikotarpiu sudarė 3,6 proc. Gyventojams palanki ekonomikos raida ir nuo kitų metų įsigaliosiančios įgyvendinamos reformos palankiai veikia namų ūkių lūkesčius dėl šalies ekonomikos raidos ir jų pačių finansinės padėties – jie didžiąją šių metų dalį buvo gana pesimistiški. Tai gali paskatinti namų ūkius šiek tiek mažiau riboti savo išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.
Rinkos paslaugų sektorius palaiko gana spartų plėtros tempą. Remiantis šių metų liepos–rugpjūčio mėn. duomenimis, įvertintais palyginamosiomis kainomis ir pašalinus sezoninių veiksnių poveikį, rinkos paslaugų sektoriaus pardavimai buvo 1,7 proc. didesni nei antrąjį ketvirtį, o prieš metus buvusį lygį viršijo 9,4 proc. Labiausiai prie tokios rinkos paslaugų sektoriaus raidos prisidėjo informacijos ir ryšių paslaugas teikiančios įmonės, nulėmusios daugiau kaip pusę viso rinkos paslaugų pardavimo padidėjimo. Kitų rinkos paslaugų pardavimai taip pat padidėjo. Pastaraisiais ketvirčiais pradėjo palengva atsigauti ir vienas didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių – transporto ir saugojimo veikla. Tačiau svarbu pastebėti, kad šios pardavimai tebėra apie dešimtadaliu mažesni nei jų aukščiausias lygis, fiksuotas 2021 m. pabaigoje, o atsigavimą slopina vangesnė tarptautinės prekybos raida, taip pat neaiškumas dėl sienos su Baltarusija uždarymo. Augantys pardavimai palaiko paslaugų sektoriaus įmonių nuotaikas – Europos Komisijos skelbiamas paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis šių metų trečiąjį ketvirtį buvo artimas ilgalaikiam vidurkiui. Vis dėlto pastebėtina, kad pastaraisiais mėnesiais įmonių lūkesčiai dėl paklausos raidos artimiausią ketvirtį šiek tiek pablogėjo. Tai indikuoja, kad paslaugų sektorius šių metų pabaigoje gali augti lėčiau nei pastaraisiais ketvirčiais.
Lietuvos ekonomika šiuos metus turėtų baigti šiek tiek vangiau, nei juos pradėjo, tačiau vėl turėtų pagyvėti kitais metais dėl įgyvendinamų reformų. Ekonomikos aktyvumą paskutinį ketvirtį labiausiai ribos vangesnė prekių ir paslaugų paklausa po tarptautinės prekybos ir atsargų kaupimo suintensyvėjimo šių metų pirmąją pusę. Eksporto raidą taip pat slopins padidėję muitų tarifai ir sustiprėjęs euro kursas. Dėl šių veiksnių eksporto plėtra turėtų būti pastebimai lėtesnė, nei buvo įprasta pastarąjį dešimtmetį. Tai slopins ir investicijų raidą. Vis dėlto dėl įgyvendinamų reformų kitais metais Lietuvos ekonomika laikinai augs sparčiau. Dėl iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų atsiimamų lėšų labai padidės gyventojų disponuojamosios lėšos, kurių nemenka dalis, kaip rodo kitų šalių pavyzdžiai, bus išleista prekėms ir paslaugoms įsigyti.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
